Pradėta neblogai, tačiau kuo toliau, tuo labiau viskas ima veltis. Per daug abstraktūs bangavimai, pasakojimas fragmentuotas, per staigūs minčių šuoliai, yra nedidelių korekcinių netikslumų (skyrybos ženklai - tarpai). Atviras moralės nervas. Kalba gan vaizdinga ir sodri, tik gal reikėtų siekti didesnio sklandumo, minties pagrįstumo, vientisumo. Į novelę nelabai panašu, dienoraščio intarpas nėra netikėtas. Sėkmės! 

Parašyta gražiai, sklandžiai, bet... Na, lai autorė neįsižeidžia, santos barbaros santrauka su moralu. Į jaunos merginos kalbą nei kiek nepanašu. Na kokia gi jaunamartė šitaip sakytų: „O metai nestovi. Bėga, srovena kaip upėj vanduo: čia stabtelėdami, čia įsibėgėję liuoksi per susigrūdusias sąnašas ir kliokia nukliokia tolyn. Net nepajuntame, kad jau užaugome.“? Pradžia buvo įdomi ir intriguojanti, man patiko ir vaikų susipažinimo istorija, ir berniuko vardas (didelis pliusas už tai!), bet jau su prekyba žmonėmis prašauta, o pabaiga išvis nebesisieja su pradžia. Mergina visų pirma turėtų jaustis siaubingai sukrėsta ir palūžusi po tokių „nuotykių“. Juolab dar kai sužino, kad jaunikis prapuolė. O ji sėdi su sena motina ir svarsto, kad ją pardavęs Budrius gal ir visai nekaltas, aplinka kalta. Na, nežinau, ką teigia šitas tekstas, bet tai, ką teigia, panašu į neįtikimą moralą. Labai liūdna, nes tai kol kas sklandžiausiai parašytas tekstas šiame konkurse. Tačiau visgi sklandumą šįkart nustelbia dirbtinumas - ir graži kalba dirbtinė, ir siužetas.

Nežiūrint kai kurių klaidų, raštas sklandus. Novelė? Greičiau pasakojimas su paaiškinimais.

Įtaigi istorija, puikiai atskleistas Agnės portretas, jaunuolių tarpusavio santykiai.Vertinčiau 9.