Psichiatrinės fonas dėkinga aplinka (literatūroje nėra nauja) vaizduotės padariniams nagrinėti.
Kūrinyje yra pakankamai filosofavimo, kuriam sekti reikia nusiteikimo, dialogai kai kur painoki. Bet yra ir gerų (nebūtinai naujų) paprastesnių minčių, kad ir:
Moters. Tau reikia ne manęs, o moters;
Vienatvė dažnai žeidžia, bet ir saugo; Vienatvė mane saugo nuo sielos subyrėjimo;
meilė niekada nebus taip stipriai jaučiama, kaip nuo jos kenčiant;
Tu nori ne beprotiškos meilės, ne genialios meilės, kurią galėtume turėti, o įsivaizduojamos;
tai kančia, gyvenimas realybėje niekada nebūna toks degus ir platus kaip vaizduotėje. Ir kt.
Pabaigos citata lyg kūrinio paaiškinimas? Visuma kreipia į tai, be to, ir pasakyta Mes savo vaizduote sukuriam realybę.
 
išplovė gatves nuo tirštos žmonių košės > išplovė nuo (stilius)
išeidinėdami dievai > vienas po kito išeidami
suplušusi seselė – gal suplukusi? (suplušti – sujusti, sukrusti, suplukti – aptekti prakaitu)
išbaigta visuma > tiesiog visuma, arba kokia nors ideali ar pan., nes išbaigta vartosena čia netinkama
kas gautųsi iš šviesos ir tamsos junginio > kas išeitų, būtų ar pan.
keletos minučių, kelėtos akimirkų > keletas yra vyriškosios giminės įvardis, giminėmis nekaitomas, tiktų rašyti keleto arba (čia) kelių.
skausmui suteiki materialinę formą > ta prasme, kad materializuoti?
Nosines ir kablelius daugmaž sudėliojau.