Dekoracijos galbūt keistųsi, jei  narpliotųsi moterys, bet pagrindinė išskirtinumo idėja, manau, tinka visiems.
Gal kiek ilgokas gyvenimo peripetijų analizavimas (bent man ėmė nusibosti), bet dūšios varstymai parodyti sėkmingai. Be to, visas dėstymas turi ryšį su pabaiga.
Pakankamai įdomu, skamba ir šnekamoji kalba su viskuo. Parašyta gerai.

Techninė pusė.
Saboniai, Savickai > vartojant  bendrine prasme (kaip odisėjai, penelopės ir pan.) rašoma mažąja
Pastebėjau, kad baigus tiesioginės kalbos mintį, autoriaus žodis po brūkšnio dažnai pradedamas didžiąja (toks variantas galimas).
Pvz.:
– Todėl, kad jo profesija supersta. – Lyg kirviu nukirto Margiris.
– Atsiprašau? – Net išsižiojo Tomas.
Rašyčiau pirmuoju atveju kablelį, brūkšnį ir lyg, antruoju – n mažąją.  Taip ir kitur tekste. Nors gal kapojama tikslingai, siekiant pauzių.
Smulkmenas pataisiau. Nevenkite ir ilgųjų brūkšnių. 

Mano manymu gerai išrituliuota...vyriška novelė...aštri savo gilumu...Pabandyta pasisikapstyt vyriško egzistavimo šaknų beieškant ...