turinys (filosofinės išminties atžvilgiu) juokingas nes patosiškas, (nuo žodžio patosas.) tekstas gaunasi juokingai dramatiškas. va tokioje dvasioje juokingai, analogiškai, kada pavyzdžiui dramos teatro aktorius, savo sukurtu kūriniu - o tai yra, savo sukurtu (kurdamas herojaus paveikslą) vaidmeniu, žiūrovui, tiesiog sakyte sako: "Tikėk, žiūrėk, kaip kankinuosi, tikėk, žiūrėk kaip kriokiu, girdi, net gerklė peršti, na tikėk! išsigąsk, susimąstyk, sustink, - žiūrėk, kiek žinau apie gyvenimą, esu sugėręs jį, iki plačiausių horizontų kiekviena savo pora, ląstele, rainele, iki pačių horizonto pakraščių ir už jų! Tikėk, kokią kančią nešu jausmų, negalinčių užgesti, Tikėk!! žiūrėk žiūrėk, matai?.. tai gi blizga, na atsidusk, nematai?.. blizga sakau, tikėk, nu gi va matai - ašaros, vajė, žiūrėk, kol dar neišdžiūvo, va matai?.."- (išeina į avansceną, arčiau, į ryškesnį apšvietimą - į, kad būtų įsimintas, ir ašaros pamatytos, kol dar nesusigėrė, ir jis tartum sakyte sako): "na gi - žiūrėk, matai, greičiau, kol dar neišdžiūvo..."
ir stovi rimtą grimasą nutaisęs, norėdamas pagauti publikos žvilgsnį, ar atodūsį, ar nuleistas akis, išdidžia mina (tada laikaisi kad nesusijuoktum garsiai... tai gi numirs vargšelis, visi sparnai nubyrės...)
Tai va juokinga drama ir nors tu ką... ANALOGIŠKAI (lyg TAS AKTORIUS),
Jūsų lyrinis herojus,daug baudžiasi padaryti, bet tik baudžiasi, nors jau (citata): "Jau svajonių miglom aptūlojau visus horizontus
Ir išmoko maldas parklupdytas orus ilgesys." o savo jausmus įtakoti, jam aukštoji matematika vis dar, ir valia jo tokia vangi, jis jos nesulaukė,(citata): "Mirtį randa drugys – virpa sparnas voratinkly gonkose,
O many kibirkštis. Apsispręsk – ją įpūst? Užgesyt?
Mano valios nėra – jausmo gijos pagavo, apraizgė,
Šalto oro banga apie skrydį be žodžių vapės," bet baudžiasi kilti su sparnu, ir tai ne savo - mhmmmm. drugio, ir prie viso to pernai kūną jau sudėvėjusio ir išėjusio - baudžiasi kilti mirusiu sparnu, to drugio paliktu... (citata): "Susirasiu tave, kai panersiu į daugtaškio gilumą,
Nesvarbu, kad plazdėt teks su drugio pernykščiu sparnu" O GRAŽUS išsireiškimas, turintis emocinės įkrovos dažnių - poetinio virpesio: (citata): " Drugio sparnas voratinkly gonkose...
Iškalbinga tyla – trupa dulkėm "
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2014-03-20 09:07:33
turinys (filosofinės išminties atžvilgiu) juokingas nes patosiškas, (nuo žodžio patosas.) tekstas gaunasi juokingai dramatiškas. va tokioje dvasioje juokingai, analogiškai, kada pavyzdžiui dramos teatro aktorius, savo sukurtu kūriniu - o tai yra, savo sukurtu (kurdamas herojaus paveikslą) vaidmeniu, žiūrovui, tiesiog sakyte sako:
"Tikėk, žiūrėk, kaip kankinuosi, tikėk, žiūrėk kaip kriokiu, girdi, net gerklė peršti, na tikėk! išsigąsk, susimąstyk, sustink, - žiūrėk, kiek žinau apie gyvenimą, esu sugėręs jį, iki plačiausių horizontų kiekviena savo pora, ląstele, rainele, iki pačių horizonto pakraščių ir už jų! Tikėk, kokią kančią nešu jausmų, negalinčių užgesti, Tikėk!! žiūrėk žiūrėk, matai?.. tai gi blizga, na atsidusk, nematai?.. blizga sakau, tikėk, nu gi va matai - ašaros, vajė, žiūrėk, kol dar neišdžiūvo, va matai?.."- (išeina į avansceną, arčiau, į ryškesnį apšvietimą - į, kad būtų įsimintas, ir ašaros pamatytos, kol dar nesusigėrė, ir jis tartum sakyte sako): "na gi - žiūrėk, matai, greičiau, kol dar neišdžiūvo..."
ir stovi rimtą grimasą nutaisęs, norėdamas pagauti publikos žvilgsnį, ar atodūsį, ar nuleistas akis, išdidžia mina (tada laikaisi kad nesusijuoktum garsiai... tai gi numirs vargšelis, visi sparnai nubyrės...)
Tai va juokinga drama ir nors tu ką... ANALOGIŠKAI (lyg TAS AKTORIUS),
Jūsų lyrinis herojus,daug baudžiasi padaryti, bet tik baudžiasi, nors jau (citata):
"Jau svajonių miglom aptūlojau visus horizontus
Ir išmoko maldas parklupdytas orus ilgesys."
o savo jausmus įtakoti, jam aukštoji matematika vis dar, ir valia jo tokia vangi, jis jos nesulaukė,(citata):
"Mirtį randa drugys – virpa sparnas voratinkly gonkose,
O many kibirkštis. Apsispręsk – ją įpūst? Užgesyt?
Mano valios nėra – jausmo gijos pagavo, apraizgė,
Šalto oro banga apie skrydį be žodžių vapės,"
bet baudžiasi kilti su sparnu, ir tai ne savo - mhmmmm. drugio, ir prie viso to pernai kūną jau sudėvėjusio ir išėjusio - baudžiasi kilti mirusiu sparnu, to drugio paliktu... (citata):
"Susirasiu tave, kai panersiu į daugtaškio gilumą,
Nesvarbu, kad plazdėt teks su drugio pernykščiu sparnu"
O GRAŽUS išsireiškimas, turintis emocinės įkrovos dažnių - poetinio virpesio: (citata):
" Drugio sparnas voratinkly gonkose...
Iškalbinga tyla – trupa dulkėm "
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-03-20 00:54:49
O man labiausiai įstrigo pabaiga, paskutinė strofa.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-03-19 22:41:12
Tobulai rašot
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2014-03-19 19:23:00
Nesu kritikė, bet šį tą ir aš išmanau. Todėl tariu, be galo puikus darbas, profesionalus, dailumas metaforų, skaitau ir džiaugiuosi radusi.
Vartotojas (-a): Nikole Bergman
Sukurta: 2014-03-19 15:22:09
Man labiausiai įstrigo:
Iškalbinga tyla - trupa dulkėm graži praeitis.
Nuostabiai išraiškingas ir ilgesingas....
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-03-19 10:45:58
Žavi tvirtybė jausmo ir gyvasties :) ...
Man:
Pavargau, dievaži. Drugio sparnas voratinkly gonkose...
/Pavargau, dievaži. Mano sparnas voratinkly gonkose...