Ta ieškanti esybė mumyse ir yra kūrėjas arba Dievas, mes esame tas amžinas judėjimas, nemirštantis, ne laike, visur , bet ti tada kai pabėgame nuo materijos siurblio, o tai nėra lengva, tą mes ir darome nuolat sprendžiame ar tai gerai ar tai blogai, nors minute išjungus mintis darosi lengviau, nes tyloje randi save tą tikrają aš dalelę, o jai nereikia minčių, jai reikia tylos.
Štai šis suvoktas besikeičiantis pasaulis man tinkamas (...) Ir toliau: O kaip norėtųsi...
Jei tinkamas, kam reikia to padėjėjo iš šalies? Juk Prasmės ilgesys – savikūra, kas mirksnį čia ir dabar savęs ieškojimas, savęs atradimas ir savęs praradimas (...) Taigi kelią tenka įveikti pačiam.
O pojūtis ESU iš tikrųjų šmėsteli labai trumpai, ypatingais retkarčiais blyksteli ir čia pat dingsta. Suvokimas užsidaro. Ir ieškai, ilgiesi toliau.
Ar pakaks ryžto nebeieškoti... Manau, kad ne. Net nustojęs gilintis (ieškoti), priimdamas akivaizdybę, individas savo juslėmis ir proto galiomis nepaliauja interpretuoti ir prisitaiko supančią Tikrovę. Iki paskutinio atodūsio.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): apolia
Sukurta: 2014-03-23 20:35:43
Ta ieškanti esybė mumyse ir yra kūrėjas arba Dievas, mes esame tas amžinas judėjimas, nemirštantis, ne laike, visur , bet ti tada kai pabėgame nuo materijos siurblio, o tai nėra lengva, tą mes ir darome nuolat sprendžiame ar tai gerai ar tai blogai, nors minute išjungus mintis darosi lengviau, nes tyloje randi save tą tikrają aš dalelę, o jai nereikia minčių, jai reikia tylos.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-02-08 21:28:27
Štai šis suvoktas besikeičiantis pasaulis man tinkamas (...) Ir toliau: O kaip norėtųsi...
Jei tinkamas, kam reikia to padėjėjo iš šalies? Juk Prasmės ilgesys – savikūra, kas mirksnį čia ir dabar savęs ieškojimas, savęs atradimas ir savęs praradimas (...) Taigi kelią tenka įveikti pačiam.
O pojūtis ESU iš tikrųjų šmėsteli labai trumpai, ypatingais retkarčiais blyksteli ir čia pat dingsta. Suvokimas užsidaro. Ir ieškai, ilgiesi toliau.
Ar pakaks ryžto nebeieškoti... Manau, kad ne. Net nustojęs gilintis (ieškoti), priimdamas akivaizdybę, individas savo juslėmis ir proto galiomis nepaliauja interpretuoti ir prisitaiko supančią Tikrovę. Iki paskutinio atodūsio.