Įdėmiai perskaičiau, Sudėtingas tekstas. „Tolimas, mirtingajam nepažinus šviesos šaltinis ir pati šviesa tikėjimo judesiu tampa žmogaus siekiu ir idealybe <...>"
Visa bėda ir yra tame, kad pirma patikima, o tik tada ieškoma supratimo, suvokimo ir nerandama, Dievas lieka nepažinus, nors tam, kad tą siekiamybę, idealybę padarytų prieinamesnę, žmogus sukūrė mitą apie jos įsikūnijimą.
Citatos apie tai, ką seniai galėjau įtarti, tik negalėjau pasakyti:
(...) nežinią kaip nors reikia prisijaukinti, sužmoginti. Sudaiktinti. Personifikuoti. Apraminti nemaldomą stokos geismą. Juslinės akivaizdybės pakraščiuose pradedi matyti tai, ko nėra, kas nematoma.
Supratimas ar prasmė nėra joks daiktas, kurį aš galiu savo juslėmis „pamatyti“, jis visuomet yra individualus veiksmas, gimdantis tai, ko dar nėra kalboje (sąmonėje ar atmintyje), juslių sukurta regimybė, vaizdinys, visada esu suvokimo pradžioje, man neįmanoma būti pabaigoje, t. y., už savęs, anapus savęs. > (tik man atrodo, kad supratimas ir atmintis šiek tiek ir susiję, t. y. ne vien nežinia svarbi supratimui; individualus personifikavimas vyksta pastoviai ir dedasi kaip atminties rievės; bet gal taip ir nutolau nuo abstraktybių, per daug įdaiktinau viską)
Tiesa, aš galiu „išskaityti“ prasmę išminties knygose, bet šis veiksmas visada interpretuojamas mano įsisavinto žodyno, perkeistas, pakimba kaip bekalbė būsena, kaip nerimas, Tikrovės stygius, geismingai besiveržiantis į kalbinę prasmę.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2014-02-06 23:32:40
Įdėmiai perskaičiau, Sudėtingas tekstas. „Tolimas, mirtingajam nepažinus šviesos šaltinis ir pati šviesa tikėjimo judesiu tampa žmogaus siekiu ir idealybe <...>"
Visa bėda ir yra tame, kad pirma patikima, o tik tada ieškoma supratimo, suvokimo ir nerandama, Dievas lieka nepažinus, nors tam, kad tą siekiamybę, idealybę padarytų prieinamesnę, žmogus sukūrė mitą apie jos įsikūnijimą.
Vartotojas (-a): šaltuona
Sukurta: 2014-02-06 20:41:30
Mano supratimu, per protą tos šviesos suvokti neįmanoma, bandykite per širdį...
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2014-02-06 20:20:45
Gilūs šaltiniai, sintezė išdėstyta aiškiai.
Citatos apie tai, ką seniai galėjau įtarti, tik negalėjau pasakyti:
(...) nežinią kaip nors reikia prisijaukinti, sužmoginti. Sudaiktinti. Personifikuoti. Apraminti nemaldomą stokos geismą. Juslinės akivaizdybės pakraščiuose pradedi matyti tai, ko nėra, kas nematoma.
Supratimas ar prasmė nėra joks daiktas, kurį aš galiu savo juslėmis „pamatyti“, jis visuomet yra individualus veiksmas, gimdantis tai, ko dar nėra kalboje (sąmonėje ar atmintyje), juslių sukurta regimybė, vaizdinys, visada esu suvokimo pradžioje, man neįmanoma būti pabaigoje, t. y., už savęs, anapus savęs. > (tik man atrodo, kad supratimas ir atmintis šiek tiek ir susiję, t. y. ne vien nežinia svarbi supratimui; individualus personifikavimas vyksta pastoviai ir dedasi kaip atminties rievės; bet gal taip ir nutolau nuo abstraktybių, per daug įdaiktinau viską)
Tiesa, aš galiu „išskaityti“ prasmę išminties knygose, bet šis veiksmas visada interpretuojamas mano įsisavinto žodyno, perkeistas, pakimba kaip bekalbė būsena, kaip nerimas, Tikrovės stygius, geismingai besiveržiantis į kalbinę prasmę.