← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/72353

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Žalvarnė

Sukurta: 2014-01-15 15:37:28

Tokie jausmai visiems nesvetimi, ir kiekvienas juos savais žodžiais išreiškia...

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2014-01-15 13:02:31

O juk ir tokioje amžinoje temoje galimas savitas kūrinys.
Deja, tik ne šį kartą... 

Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo

Sukurta: 2014-01-15 08:32:46

...reikėtų esmės, gilesnės, šiek tiek daugoka žodžių...
Mintis gili, ilgesys stukteli, verčia pajusti tai ką mes kiekvienas per savo gyvenimą prarandame, grįžta jauduliu per jausmus.
Sėkmės Jums.

Vartotojas (-a): Basospėdos

Sukurta: 2014-01-14 23:29:21

Man kažkaip nepatiko. Toks pim pim. O norėtųsi pimpirimpimpiripim. (Turiu galvoje, kad per daug aprašymų, mažai metaforų). Tema atspindėta, aišku. O ir mintis gera, tik gal kažkaip įmantriau išplėtoti reiktų? Sėkmės konkurse

Vartotojas (-a): Medinis jogas

Sukurta: 2014-01-14 22:03:55

Man tai - praeitų kartų poezijos atspindys. Nesakau, kad blogai ir nevardinsiu, ką tai primena, bet esu tikras, kad autorė jau ne pirma ,,karta nuo žagrės" Na , kažkur girdėta ir neįtikina...

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2014-01-14 21:49:39

Švelnus, su pamąstymais.

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2014-01-14 21:36:06

Liūdnos žiūri čia durys, bet ne pargrįžėlis kaltas. Jeigu šaltą slenkstį arba nebylias sienas suprasime kaip svetimus žmones.
Atrodo, paprastas tekstas. Bet... ką gali žinoti, kur klajoklis bastėsi? Štai ir antras skaitymas, filosofavimai.