Eilėraštis tikrai įdomus. Greičiausiai, padiktuotas akimirkos impulso. Nors kalbama apie mirtį, bet aiškiai juntamas noras gyventi (ir nesenti), kad ir kalbėjime apie skanią (bet nesakoma - paskutinę) vakarienę: taip išsiryškina Rytų(?) filosofijos elementas - tikėjimas reinkarnacija arba amžinybe. Vienžo, eiliaus skerspjūvį baigiu ūkiškai kaip tikras vyras lietuviškai - tai eilėraštis apie paradoksalią būseną, kuri vadinasi vidutinio amžiaus krizė...O eilėraštis patiko, ypač vietos apie vakarienę, apglėbimus. Na ir dar kai ką galima išlukštenti...
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): maskimoski
Sukurta: 2014-02-05 21:25:21
"Kaip miršta paukštis, krisdamas iš aukščio,
Kada jam viešpats atima sparnus."
Pravirkau.
Neapsakomai gražu!
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2014-01-13 23:08:10
Eilėraštis tikrai įdomus. Greičiausiai, padiktuotas akimirkos impulso. Nors kalbama apie mirtį, bet aiškiai juntamas noras gyventi (ir nesenti), kad ir kalbėjime apie skanią (bet nesakoma - paskutinę) vakarienę: taip išsiryškina Rytų(?) filosofijos elementas - tikėjimas reinkarnacija arba amžinybe. Vienžo, eiliaus skerspjūvį baigiu ūkiškai kaip tikras vyras lietuviškai - tai eilėraštis apie paradoksalią būseną, kuri vadinasi vidutinio amžiaus krizė...O eilėraštis patiko, ypač vietos apie vakarienę, apglėbimus. Na ir dar kai ką galima išlukštenti...
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-01-13 20:32:43
Atvirumas-stipriųjų savybė .Ir sklandžiai, ir svariai.
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2014-01-13 19:17:58
Verčiantis susimąstyti