ray bradbury... čia tikriausiai turima galvoje „451 Farenheito“, haiku su kodu, bet tik tam, kas tai skaitė, o gal šio video žaidimo mėgėjui, tada būtų apie ką pamąstyti. Tik iš daugmaž žinomos istorijos apie knygų deginimą ten, man gražiai susigretina vasaros saulėlydis, vakaro žara ir knygų išsaugojimo ateities kartoms idėja... Aišku, pirmas įspūdis veda į visuotinai būdingą šiuo laiku pirmenybės teikimą kompiuteriniams žaidimams... vyresnės kartos stebėtojo akimis... Gana turiningas haiku, nors kiek įmantrus.
 
aklo vaiko sapnas... Suskamba jautriai, bet iš kur žinoti, taip iš šalies, ką aklas vaikas sapnuoja?.. Angliškame tekste galėtų būti svajonė, bet tai irgi man atrodo kažkaip subjektyviai sumąstyta, todėl nelabai įtikina šis momentas. Žinoma, struktūriškai haiku geras, ankstyvas ruduo vientisai „išplukdo“ sapną ir vėl sugrąžina. Vis tik pasirodė išgalvotas sugretinimas. „Ten toli už horizonto / aklo vaiko sapnas“ > lieka kaip labai graži mintis.
Asmeniškai, teikiu pirmenybę išgyventiems, perjaustiems haiku.