Name tik strategiškai stabilesnis punktas ir galbūt labiau ištęsta laiko atkarpa, bet kiek namo pjūvių prabėga parduotuvėse, viešajame transporte, darbovietėse, kitokiuose žmonių sambūriuose. Jeigu stebi ir klausai.
Kuo skiriasi vieni kitų nematantys kaimynai ir pralekiantys gatvės praeiviai? Visi gyvena savo gyvenimus.
 

Gyvenau kažkada šimtabutyje, aprašyta kaip iš akies. Yra vienatvė tarp žmonių ir kartais (o gal  - dažniausiai) tokia būsena kaip dietininkui prie puotos stalo. Kai nieko neragauji, lieka tik spėlioti iš išvaizdos apie skonį. Gal todėl visi Pranašai rinkosi dykumą - kad niekas minčių neblaškytų. Stiprybės.

Anykščių kapinėse antkapio užrašas: „Jūs dar kelionėje, o aš namuose.“
Juk ne mirusio užrašas, o gedinčių gyvųjų. 
Įkalbinta, sužmoginta  absoliuti Nežinia, juk taip norisi nebūnan būti. Ir nebaisu visai.
Esatis po Esaties...žmogiška tęstis?.. 
„Ar mums užteks drąsos nebeieškoti prasmės ir atviromis akimis matyti būties beprasmybę? Mūsų tiesa — tai atvirumas ir ryžtas beprasmybei.“ A. Šliogeris „Bulvės metafizika“
Tiesa — baugi kaip ir Nežinia.
Dalija, stiprybės kelionėje, namuose — ramybės.