„Tas, kas lekia, nejaučia svorio“ (Algimantas Baltakis).
Tas gravitacijos traukos nejutimas turbūt ir susijęs su keliu į nežinią.
Viskas gerai ir gerai priimama, Kaip lietau.
Paukščiai – tai sielos troškimai, puikiai įpintas vaizdinys, ir kelionės tikslas – tas amžinas laimės žiburys, geranoriški burtai pasirinkimams... šilta, įtaigu, plačiai skleidžia mintis, pabaiga palieka viltingą laukimą. Jautri, patraukli filosofinė lyrika.
„Galbūt skauda upei, laukams,
Skauda medžiams...“
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-11-30 21:38:13
„Tas, kas lekia, nejaučia svorio“ (Algimantas Baltakis).
Tas gravitacijos traukos nejutimas turbūt ir susijęs su keliu į nežinią.
Viskas gerai ir gerai priimama, Kaip lietau.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2013-11-30 13:30:37
Paukščiai – tai sielos troškimai, puikiai įpintas vaizdinys, ir kelionės tikslas – tas amžinas laimės žiburys, geranoriški burtai pasirinkimams... šilta, įtaigu, plačiai skleidžia mintis, pabaiga palieka viltingą laukimą. Jautri, patraukli filosofinė lyrika.
„Galbūt skauda upei, laukams,
Skauda medžiams...“
Vartotojas (-a): Leditamsa
Sukurta: 2013-11-30 13:25:31
Žodžiai sustoja, širdyj palikę mintį...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-11-30 10:13:43
Skanauju eiles kaip gerą vyną...
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2013-11-29 16:01:08
Skrenda dienos,
Skrenda lyg paukščiai –
Tu matai, kokie jie liūdni,
Kokie kartais būna pavargę,
Atvaizdai jų dings vandeny...
Teisingos ir skaudžios mintys...