Skaitant Nijolenos pastaruosius eilėraščius atplaukė skaityta Algio Mickūno citata:
„Visos galingiausios pasaulyje sąvokos, jėgos, visa išmintis priklauso moteriai. Kai kuriose Sibiro gentyse sakoma: „Moteris yra iš prigimties šamanė.“ Nereikia treniruotis – ji supranta dalykus. Visose mitologemose herojų veda, saugo ir grąžina moteris. Net ir Filosofija – deivė, nurodanti filosofui, kur link keliauti. Moteris žino pasaulio takus ir juos atveria. Nesvarbu, ar tai Atėnė, nukreipianti herojaus ietį ir strėles, ar Sofija.“ Atleisti, pragyventi nuotaikas, išganyti, sutvirtinti. Atsitiesti apviltai ar nusivylusiai. Jei tikra moteris. Ne visai nerealus angelas, o visai reali draugė.
Tos eilės eilėraščių spraudžiasi į poemą. Matosi kontūrai: kokia būtų poema – įdėjus begalę darbo. Nes taip paprastai į eilę nesustatysi, kad gautųsi lyriniai eiliuoti ne baisiai ilgi... tokie nelyg „Altorių šešėliai“ – panašiai reikšmingi. Panašios poemos pas mus dar lyg nebuvo, o iš komentarų matom – taip papasakota išgyvenimų istorija dažnam artima. Pasiekia per lyriką, ne romanas. Jau dabar gal reiktų autorei įvairinti formą. Žinoma, čia jau skaitytojas įsisvajoja, bet kodėl ne.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Algmar
Sukurta: 2013-11-26 21:02:38
Skaitant Nijolenos pastaruosius eilėraščius atplaukė skaityta Algio Mickūno citata:
„Visos galingiausios pasaulyje sąvokos, jėgos, visa išmintis priklauso moteriai. Kai kuriose Sibiro gentyse sakoma: „Moteris yra iš prigimties šamanė.“ Nereikia treniruotis – ji supranta dalykus. Visose mitologemose herojų veda, saugo ir grąžina moteris. Net ir Filosofija – deivė, nurodanti filosofui, kur link keliauti. Moteris žino pasaulio takus ir juos atveria. Nesvarbu, ar tai Atėnė, nukreipianti herojaus ietį ir strėles, ar Sofija.“ Atleisti, pragyventi nuotaikas, išganyti, sutvirtinti. Atsitiesti apviltai ar nusivylusiai. Jei tikra moteris. Ne visai nerealus angelas, o visai reali draugė.
Tos eilės eilėraščių spraudžiasi į poemą. Matosi kontūrai: kokia būtų poema – įdėjus begalę darbo. Nes taip paprastai į eilę nesustatysi, kad gautųsi lyriniai eiliuoti ne baisiai ilgi... tokie nelyg „Altorių šešėliai“ – panašiai reikšmingi. Panašios poemos pas mus dar lyg nebuvo, o iš komentarų matom – taip papasakota išgyvenimų istorija dažnam artima. Pasiekia per lyriką, ne romanas. Jau dabar gal reiktų autorei įvairinti formą. Žinoma, čia jau skaitytojas įsisvajoja, bet kodėl ne.
Vartotojas (-a): apolia
Sukurta: 2013-11-26 18:18:43
Labai gražios eilės, mylimam žmogui. Gražu yra mylėti :)