Nors žmonėms rupūžė kelia daugiau pasišlykštėjimą, visai natūralu, kad vaikystėje tokia pabaisa išgąsdino. Tikriausiai ne tik ragai, bet ir iltys matėsi.
Dideles baimės akis įveikti padėjo save nugalėti privertusios aplinkybės, iš kurių žiūrėjo geros akys.
Išmintingas senelis. Gyvas kūrinys.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-12-02 15:22:28
Kalba labai turtinga, o intrigos, visgi, mažoka – antrinu Lapkričiui.
Vartotojas (-a): Lapkritis
Sukurta: 2013-11-21 20:40:23
Skaitėsi lengvai. Istorija įdomi, mane įtikino. Tik šiek tiek gaila, kad skaitydamas žinojau pabaigą, kurią išdavė pavadinimas.
Vartotojas (-a): Kobixas
Sukurta: 2013-11-21 12:06:45
Tos vaikystės baimės ir atrodo didelės, kol su jomis nesusiduri, kai jau nebe vaikas...
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2013-11-21 09:55:52
Tokia gyvenimiška baimė...
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2013-11-20 23:07:49
Nors žmonėms rupūžė kelia daugiau pasišlykštėjimą, visai natūralu, kad vaikystėje tokia pabaisa išgąsdino. Tikriausiai ne tik ragai, bet ir iltys matėsi.
Dideles baimės akis įveikti padėjo save nugalėti privertusios aplinkybės, iš kurių žiūrėjo geros akys.
Išmintingas senelis. Gyvas kūrinys.