sklandi kalba
istorija paprasta, bet ne prasta
įdomu buvo
vietomis užsimiršdavau, kad tema apie baimes
labiau atrodė apie keistenybes
bet ko gero pagrindinis akcentas vis tik jaunystėje patirta netektis geras tekstas
Abejoju dėl „pravalytos“ (gal išvalytos?) laiptinės, „nabago“, kuris yra skolinys-barbarizmas iš lenkų kalbos, na, yra čia „griešnų“ šiuo atžvilgiu vietelių :) Pasakojimas įtikinamas, nenuobodus, bet gal kiek pertemptas su tų keistenybių dauguma. Tačiau kita verus paveikslas Eugenijos nutapytas labai ryškiai, kaip kas čia jau komentavo, tokių personų pas mus visada rasime, ir aš taip pat jų pažįstu.
Atrodo, tokia kasdieniška istorija ir tipiškas charakterio, elgsenos ir baimių rinkinys - moteris, perkopusi septyniasdešim. Tačiau žiupsnelis prieskonių - humoro, vietomis net gi sarkazmo (ponia Eugenija su tomis pačiomis apsmukusiomis treningo kelnėmis), įtaigus pasakojimo tonas ir tinkama kalbėjimo maniera ( kartais atrodo net pasakotojo balsą išgirsti) ir mes skaitome nenuobodų, puikiai parašytą kūrinį.
Buvo ir mano aplinkoje tokių ponių Eugenijų, o gal dar ir yra... Baisu, kai gyvenimas tampa kalėjimu ir niekas neišlaisvins, juk tą kalėjimą pats žmogus susikuria, tik jis pats ir gali pasikeisti, pradėti žiūrėti kitaip...
Skaitikliai – šventas reikalas. O balandžiai dergia, be to, kai kuriose gatvėse verta ir kodines laiptinių duris rakinti, ir balkonus užsikalti. Eugenija rūpinasi ne tuščiai! O maniakų baimė, nuogąstavimai, kad autobuse ar kitur neatsisėtų kas nors šalia, yra ir psichologų taikiklyje. Jie pataria valdyti tokias būsenas, nes žmogus (dažnai net neįsisąmoninęs) nenorimą ir prisitraukia – būtinai kas nors atsisės šalia, užpuls ir t. t. Tačiau ne visose poliklinikose yra psichologo etatas. Ir sąvokos įvairios į galvas ateina ne visada.
Taip norėjau užtarti ponią Eugeniją, bet paviliojo autorius (-ė).
Daugiabučio tvarkdarė – puikiai apibendrintas charakteris. Turbūt ne vienas savo aplinkoje rastų kokį panašų personažą − apsikuitusį, įkyrų, kitiems „padedantį" gyventi žmogų, kuris taip iš esmės dangsto savo manijas, baimes ir pats pakliūva į jų pinkles. Per kvailiausią atsitiktinumą.
O jei be šios įžangos, tai kūrinys labai patiko. Puikus paveikslas.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2013-11-21 13:35:30
sklandi kalba
istorija paprasta, bet ne prasta
įdomu buvo
vietomis užsimiršdavau, kad tema apie baimes
labiau atrodė apie keistenybes
bet ko gero pagrindinis akcentas vis tik jaunystėje patirta netektis
geras tekstas
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-11-10 20:09:28
Abejoju dėl „pravalytos“ (gal išvalytos?) laiptinės, „nabago“, kuris yra skolinys-barbarizmas iš lenkų kalbos, na, yra čia „griešnų“ šiuo atžvilgiu vietelių :) Pasakojimas įtikinamas, nenuobodus, bet gal kiek pertemptas su tų keistenybių dauguma. Tačiau kita verus paveikslas Eugenijos nutapytas labai ryškiai, kaip kas čia jau komentavo, tokių personų pas mus visada rasime, ir aš taip pat jų pažįstu.
Vartotojas (-a): Lapkritis
Sukurta: 2013-11-09 17:20:23
Atrodo, tokia kasdieniška istorija ir tipiškas charakterio, elgsenos ir baimių rinkinys - moteris, perkopusi septyniasdešim. Tačiau žiupsnelis prieskonių - humoro, vietomis net gi sarkazmo (ponia Eugenija su tomis pačiomis apsmukusiomis treningo kelnėmis), įtaigus pasakojimo tonas ir tinkama kalbėjimo maniera ( kartais atrodo net pasakotojo balsą išgirsti) ir mes skaitome nenuobodų, puikiai parašytą kūrinį.
Vartotojas (-a): Kobixas
Sukurta: 2013-11-09 14:33:02
Buvo ir mano aplinkoje tokių ponių Eugenijų, o gal dar ir yra... Baisu, kai gyvenimas tampa kalėjimu ir niekas neišlaisvins, juk tą kalėjimą pats žmogus susikuria, tik jis pats ir gali pasikeisti, pradėti žiūrėti kitaip...
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2013-11-09 02:00:00
Skaitikliai – šventas reikalas. O balandžiai dergia, be to, kai kuriose gatvėse verta ir kodines laiptinių duris rakinti, ir balkonus užsikalti. Eugenija rūpinasi ne tuščiai! O maniakų baimė, nuogąstavimai, kad autobuse ar kitur neatsisėtų kas nors šalia, yra ir psichologų taikiklyje. Jie pataria valdyti tokias būsenas, nes žmogus (dažnai net neįsisąmoninęs) nenorimą ir prisitraukia – būtinai kas nors atsisės šalia, užpuls ir t. t. Tačiau ne visose poliklinikose yra psichologo etatas. Ir sąvokos įvairios į galvas ateina ne visada.
Taip norėjau užtarti ponią Eugeniją, bet paviliojo autorius (-ė).
Daugiabučio tvarkdarė – puikiai apibendrintas charakteris. Turbūt ne vienas savo aplinkoje rastų kokį panašų personažą − apsikuitusį, įkyrų, kitiems „padedantį" gyventi žmogų, kuris taip iš esmės dangsto savo manijas, baimes ir pats pakliūva į jų pinkles. Per kvailiausią atsitiktinumą.
O jei be šios įžangos, tai kūrinys labai patiko. Puikus paveikslas.