„laiko malonė“ > pagarbus žvilgsnis; per „nukritusį lapą“ į būties platybes... Grakščiai nuslysta mintis, susilietimas su pabaiga, prasmingai paskatina tikėti ar ne minties galia... Pabaiga mįslinga, bet iki pabaigos tikiu, kad mintys sugrįžta... cikliškai, „mintis irgi turi sielą“... Žavi talpi užuomina.
Kiekviena akimirka yra pabaiga ir pradžia. Mintys nespėja fiksuoti to, ką mato akys ir jaučia širdis. Tik vėliau visa tai išlenda iš pasąmonės. Manding, kad sugrįžta, nebent tai būna visa ko pabaiga. Bet ir tai mes to nežinome...
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2013-11-07 18:31:35
Pagava ir širdžiai, ir protui.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2013-11-07 09:16:01
„laiko malonė“ > pagarbus žvilgsnis; per „nukritusį lapą“ į būties platybes... Grakščiai nuslysta mintis, susilietimas su pabaiga, prasmingai paskatina tikėti ar ne minties galia...
Pabaiga mįslinga, bet iki pabaigos tikiu, kad mintys sugrįžta... cikliškai, „mintis irgi turi sielą“...
Žavi talpi užuomina.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-11-07 00:40:58
Kiekviena akimirka yra pabaiga ir pradžia. Mintys nespėja fiksuoti to, ką mato akys ir jaučia širdis. Tik vėliau visa tai išlenda iš pasąmonės. Manding, kad sugrįžta, nebent tai būna visa ko pabaiga. Bet ir tai mes to nežinome...