Jei lūpos kužda, ramybės nėra. Pats jaučiate, kad yra giesmė giliai. Kyla klausimas, kokios buvo mintys. Ar tai norėta išryškinti?
Lyg rožė keri – standartas. Nors, antra vertus, rožę galima traktuoti visaip. Subjektyvu.
Daug apie rožę rašė H. Radauskas (necituoju, perteikiu vieną mintį): Už lango parke slapstėsi ruduo. Jį matė rožė ir visa drebėjo. Ji tyliai ėjo pasiduoti. Ir tik todėl ji dar žydėjo.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-10-26 04:35:34
Mūsų žaviosios pakeleivės žavisi sentimentaliuoju ilgesiu.
Su jomis nepasiginčysi, su juo – ilgesiu – turbūt tai pat...
Vartotojas (-a): Pranis
Sukurta: 2013-10-24 09:23:06
Kartais būtent tokių eilių pasilgstu. Be reikalo autorius "tepliorium" pasivadino... Gražiai rašo.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-10-24 00:32:49
O, tai ko reikia :)
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-10-23 14:28:16
Šekspyriškai atsidūsta.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2013-10-23 12:30:16
Jei lūpos kužda, ramybės nėra. Pats jaučiate, kad yra giesmė giliai.
Kyla klausimas, kokios buvo mintys. Ar tai norėta išryškinti?
Lyg rožė keri – standartas. Nors, antra vertus, rožę galima traktuoti visaip. Subjektyvu.
Daug apie rožę rašė H. Radauskas (necituoju, perteikiu vieną mintį):
Už lango parke slapstėsi ruduo. Jį matė rožė ir visa drebėjo. Ji tyliai ėjo pasiduoti. Ir tik todėl ji dar žydėjo.
Pašlovinimas. Bet gal daugiau ilgesys.