Nelengva rašyti apie tai, kas ne kartą eksploatuota įvairių autorių.
Papasakota dar viena istorija. Žinoma, tai nėra blogai, tik gaila, kad viskas iš anksto žinoma. Bet vis tiek liūdna. Tikras vėžliukas.
Truputį keista, kad atodūsiu viskas ir baigiasi. Bet gal Benas labai uždaras vėžliukas. Vienąkart neištvers.
Atidžiau žiūrėkite, kad nesikartotų tai, kas nebūtina. Pavyzdžiui:
Pasigirdo tingus motinos balsas:
− Na, tai kur skubi? Ateik, pavalgysi, − pasakė mama > užtektų „pasakė" arba galima išvis apsieti be autoriaus žodžių.
Kelis metus > kelerius
palipėtų > palypėtų
Teisėjas-auka > kiek suprantu, tai nėra vienas asmuo? Toks parašymas su mažuoju brūkšneliu reiškia būtent vieną sąvoką. Čia gal teisėjas ir auka?
link vonios > vonios link
Ir kita. Tiesioginės kalbos skyryba ir t.t. Beje, kodėl visur Tu didžiąja?
Kai kur pataisiau. Keisčiau nustebusiai pažiūrėjo > nustebęs, su nuostaba