Veidrodžiai – mano silpnybė. Ir apie šį ėmiau slankioti kaip tas voras... Per kelias naktis įsitikinau, kad veidrodėlis gyvas ir jautrus net po dulkių sluoksniu.
Gerieji vaiduokliai, nebūkit pedantai. Dulkės dar ne viskas.
O tas kvepalų flakonėlis... nors kvepiantis, užtat pasipūtėlis.
Laikykis, veidrodėli. Tavimi aš tikiu, šviesa tavo viduje.
----
Poroje vietų dėl skyrybos dar suku galvą, bet kad po „staiga“ nereikia kablelio, žinau tikrai (Tik staiga išgirdau garsą…).
link manęs > manęs link.

Įdomus pasakojimas

Jei kam nors papasakočiau,pagalvotų kad man negerai su galva.Mačiau savo apsimiegojusiomis akimis.Pats pikčiausias juodulys.Atsimerkiau,o jis-ant manes sėdi...nesupratau pro miegus,kodėl man taip negera ir sunku...iššiepiau dantis kaip šuo gindmasi.Prapuolė.Nuo to vakaro,kai naktys labai tamsios,meldžiuosi.

Labai savitai ir netikėtai. Manau, kad į tą kūrinį verta atkreipti dėmesį. Na, jis kitoks nei paprastai rašoma šitam konkursui.