← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/69963

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2013-07-24 22:59:04

Lyg iš apsupies veržiamasi... Tikėjimas (rytu) šviesa, kuri ir šildo, ir krūtinę laisve pripildo...

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2013-07-23 16:35:13

Veržlus, dramatiškas... Bet autorė tiki, kad praskaidrės sutema:
„Išleiskit mane. Išskalauti tik maršką pilkos nevilties.“

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2013-07-22 21:50:50

Ne, besiblaškantis. Kaip vėjas. Juk jis ne tik veržiasi... ;)

Vartotojas (-a): skroblas

Sukurta: 2013-07-22 19:16:41

Kai tiek energijos, galima ir pačiam duris išversti. To ir laukiu kitame eilėraštyje :)

Vartotojas (-a): ieva

Sukurta: 2013-07-22 18:45:47

ir man eilese vis norisi veja kalbinti

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2013-07-22 16:20:00

Maištingas...

Vartotojas (-a): Užuovėja

Sukurta: 2013-07-22 13:22:34

Laisvės troškimo pojūtis gražiai įrėmintas kūrinėlyje.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2013-07-22 12:53:19

Daug tikro jausmo

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2013-07-22 14:07:55

Labiausiai gaivina bundantis rytas ir pavasaris, įtikina žinojimas, ko reikia, vaizdingai, veržlus noras išsivaduoti iš uždaro rato, platus pasirinkimas, žavi gyvas jausmingumas tarp eilučių.