Visai nebloga esė; gal pavadinimas pasirodė pernelyg kategoriškas, bet pačiame tekste nesusigundyta mąstyti banalybėmis.

Mokslas teikia atsakymus, o tikėjimas - stiprybės juos pakelti. Man patiko ši jūsų esė.

man patiko, sutinkus su autorium.

perskaičiau. Man nei šilta, nei šalta dėl autoriaus minčių. Aš bijau tik religinių fanatikų, kuriais tampa tie, kurie neturi savo nuomonės ir skaito durną rašliavą vietoj poezijos. Skaitykit gerą poeziją ir taps aišku yra Dievas ir nėra.

Netikinčio asmens nėra. Ateistas — gal dar labiau tikintis, kad jis netiki.
Mokslas irgi tikintis, nes visos teorijos yra sukurtos asmens, nedalomą kokybę — individualumą, suskaidęs į kiekybinius santykius. Mašininė, agregatinė era. Su tikinčiu bevaisis ginčas, galima ginčytis tik dėl tikėjimo priežasties: „juodoji skylė“, „singuliarinis taškas“, „dievybė“ ar „fizikinis vakuumas“...
„Esu kuris Esu“ — visa kita asmens laisvė.
Religija ir tikėjimas — skirtingi dalykai.
Sėkmės ieškojimuose, vienintelis laisvo asmens kelias. Tiesa žlugdo asmenį, kai ji tampa absoliučia...

Labai artimos pozityvios mintys, į kurias siūlau įsiklausyti ir kitiems.

Pavadinimas nelogiškas: ateistas netiki į Dievą, todėl netinka jo klausti kodėl tiki. :)