Įdomiai, nevienpusiškai sujudinote visada aktualią temą:) Klasikinė romantika (raudonos rožės, žvakės ir šampanas, ir pan.) darosi banali galų gale:) Šalia dėmesio – išradingas romantiškas netikėtumas, kad ir svajonė kartu, taip pat manau, kad daug svarbiau:)
O apie norą ir kalbu.
O P. Coelho atsakysiu: kas žmogaus gyvenime be rizikos? — net pereiti gatvę rizikinga.
Ar laimė be mylimo žmogaus įmanoma? Galbūt šiame moderniajame pasaulyje taisyklė.
Mes šiuos santykius vadinome meile — o aš iš senatvės žemumų. Meilė — atsakomybė ne už save, o už KITĄ. Čia ne iš knygų, iš patirties.
Perskaičiau paskutinįjį komentarą ir jaučiu poreikį patikslinti, nes įtariu, kad buvau neteisingai suprasta. Gal nepakankamai aiškiai suformulavau, bet svarbiausia man buvo išreikšti tą mintį, kad kartais pakanka tik noro, supratimo ir pagarbos mylimojo pomėgiams bei interesams. Tai ir yra didžiausia dovana, o ne pats Kostnerio koncertas.
O supratimas, kad visi turėtume sėdėti įsikibę vienas į kitą ir pasitenkinimo semtis izoliuotai vienas iš kito, mano manymu irgi yra ne visai teisinga. Žmonės šiais laikais dažnai viliasi ir netgi reikalauja, kad mūsų poreikius patenkintų mylimas žmogus ir buvimas vienas kito meilėje. Labai abejoju, ar tai teisinga ir ar sveika. Jei neklystu, P.Coelho rašė, kad tikėtis, jog asmeniniai santykiai yra mūsų kelias į laimę, yra labai rizikinga.
Kam milijoninis Kostnerio dainavimas, jei gali mylimajai padovanoti skaitų tylos rytą, nors galbūt mylimoji šios dovanos neįvertins, juk jis — rytas — neįkainuojamas, vadinasi, bevertis. Aš čia iš senatvės žemumų: kas neįkainuojama — vertingiausia. Sėkmės Jums.
Noriu Jums pasiūlyti B. Okudžavos dainą: „Vynuogės kauliukas“— Kitaip kam amžinoje žemėje aš gyvenu... http://www.youtube.com/watch?v=f0f0p6bcEkc
Perskaičiau su šypsena, įdomiai čia vartot :) Jo, milijoną nėra kur dėti - bankas gali bankrutuoti, nekilnojamas turtas ir žemė pinga, dar mokesčiai užsmaugtų, žinoma, geriau Kostneris :)
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2013-04-04 17:04:27
Įdomiai, nevienpusiškai sujudinote visada aktualią temą:) Klasikinė romantika (raudonos rožės, žvakės ir šampanas, ir pan.) darosi banali galų gale:) Šalia dėmesio – išradingas romantiškas netikėtumas, kad ir svajonė kartu, taip pat manau, kad daug svarbiau:)
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2013-04-04 14:40:24
O apie norą ir kalbu.
O P. Coelho atsakysiu: kas žmogaus gyvenime be rizikos? — net pereiti gatvę rizikinga.
Ar laimė be mylimo žmogaus įmanoma? Galbūt šiame moderniajame pasaulyje taisyklė.
Mes šiuos santykius vadinome meile — o aš iš senatvės žemumų. Meilė — atsakomybė ne už save, o už KITĄ. Čia ne iš knygų, iš patirties.
Vartotojas (-a): Laukinė Obelis
Sukurta: 2013-04-04 14:14:45
Perskaičiau paskutinįjį komentarą ir jaučiu poreikį patikslinti, nes įtariu, kad buvau neteisingai suprasta. Gal nepakankamai aiškiai suformulavau, bet svarbiausia man buvo išreikšti tą mintį, kad kartais pakanka tik noro, supratimo ir pagarbos mylimojo pomėgiams bei interesams. Tai ir yra didžiausia dovana, o ne pats Kostnerio koncertas.
O supratimas, kad visi turėtume sėdėti įsikibę vienas į kitą ir pasitenkinimo semtis izoliuotai vienas iš kito, mano manymu irgi yra ne visai teisinga. Žmonės šiais laikais dažnai viliasi ir netgi reikalauja, kad mūsų poreikius patenkintų mylimas žmogus ir buvimas vienas kito meilėje. Labai abejoju, ar tai teisinga ir ar sveika. Jei neklystu, P.Coelho rašė, kad tikėtis, jog asmeniniai santykiai yra mūsų kelias į laimę, yra labai rizikinga.
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2013-04-04 13:42:33
Kam milijoninis Kostnerio dainavimas, jei gali mylimajai padovanoti skaitų tylos rytą, nors galbūt mylimoji šios dovanos neįvertins, juk jis — rytas — neįkainuojamas, vadinasi, bevertis. Aš čia iš senatvės žemumų: kas neįkainuojama — vertingiausia. Sėkmės Jums.
Noriu Jums pasiūlyti B. Okudžavos dainą: „Vynuogės kauliukas“— Kitaip kam amžinoje žemėje aš gyvenu...
http://www.youtube.com/watch?v=f0f0p6bcEkc
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-04-04 00:36:14
Perskaičiau su šypsena, įdomiai čia vartot :) Jo, milijoną nėra kur dėti - bankas gali bankrutuoti, nekilnojamas turtas ir žemė pinga, dar mokesčiai užsmaugtų, žinoma, geriau Kostneris :)