Jautri akistata... kai atidarai savo kiautą
pajudinti seniai įsišaknijusias
skaudžiai įšalusias duris... Stiprus vaizdinys.
Vaizdingas būsenos apsakymas ir gera pabaiga, kuri vis tik nuteikia atgimti.
Galbūt „mirtis“ vienoda, bet mirštama skirtingai. Jeigu „yra“ mirtis, o gal tik negyvas individas...bet „mirti“ įmano virtualiai...apie ją mes ir dėliojame eilutes ir posmus, kurie ir uždangsto, užslepia baimę.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2013-04-21 12:47:18
Neliečiamai pajaučiamas...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2013-03-27 10:19:03
Jautri akistata... kai atidarai savo kiautą
pajudinti seniai įsišaknijusias
skaudžiai įšalusias duris... Stiprus vaizdinys.
Vaizdingas būsenos apsakymas ir gera pabaiga, kuri vis tik nuteikia atgimti.
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2013-03-25 16:27:48
Galbūt „mirtis“ vienoda, bet mirštama skirtingai. Jeigu „yra“ mirtis, o gal tik negyvas individas...bet „mirti“ įmano virtualiai...apie ją mes ir dėliojame eilutes ir posmus, kurie ir uždangsto, užslepia baimę.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2013-03-25 15:55:03
Pabaiga pakeri naiviu ir neišpildomu noru.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-03-25 19:50:26
Kaip visada labai savitai kalbama. Liūdnai, kiek mistiškai...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-03-25 15:20:36
Labai gražu, tik pabaigoj norisi kitokios ištaros - kaip visa miršta.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2013-03-25 14:55:42
Kiekvienas mirštam savaip...
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-03-25 23:50:19
Yra yra čia mistikos...