jo, sememena, kunigelis i tuscias, norincias smegenis ir tyras sirdis, "greitai" dieva ides. Turi iskalbos, oratoriaus meno, paprastumo zodyje, itaigos. Tikriausiai per paskaitas aveles nesnaudzia, visos skiepyjamos, tik susiskiepija, kas iesko ir kam reikia dievo.

http://www.youtube.com/watch?v=oAI93N5_zI4

To eglute7, iš principo neturėtų būti jokio, tačiau yra, nes kitaip religijų vadovai nepasidalintų vadžios, įtakos ir turtų. Tame ir yra blogumas, kad religijoms reikėtų ne skaldytis, o vienytis.

http://www.youtube.com/watch?v=ZTHCtKGajhA

Kaip ir galvojau, dauguma mąsto tik apie materialius dalykus... O koks skirtumas kokia religija? Induizmas, budizmas ar kokia kita? Juk visi ieško to paties - aukščiausios visa apimančios energijos...

O kodėl į viską žiūrite tik pro siaurą prizmę? Religijų yra labai daug: induizmas, budizmas, ta pati pagonybė yra savotiška religija. Jei visas idealogijas suplakus į vieną, tada gal ir Dievo pajutimas būtų kitoks ir nereikėtų sau pačiam (ir kitiem) įrodinėti jo buvimą.

Kas bus, jei religija nesitaikys prie laikmečio? Atsitiks tai, kas blogiausia, jos nebeliks. Religija tai Valstybė ir Verslas viename, kuri dabar praranda galią ir žmonių pasitikėjimą. Asmeniškai man, labai gaila, nes tas silpnėjimas bandomas pridengti anti-sekso kultu, moraliniais suvaržymais ar knygomis, kur iš esmės geri dalykai (vidinės laisvės) primetami blogiui.

Pagrindinis tikslas turėtų būti - daryti žmogaus gyvenimą laimingu ir padėti atrasti Dievą, o dabar - gaunasi viskas atvirkščiai - per įvairius ribojimus visuomenė tolsta nuo tikėjimo. Kam to reikia?

2 CureLT: religija neturi taikytis prie jokio laikmečio. Sakote, religija turi suktis kaip verslas, stengtis įtikti žmonėms? Tada ji nustos buvusi religija, nustos būti amžinu moraliniu kodeksu, gyvenimo taisyklių rinkiniu. Laikmečiai ateina ir praeina, o amžinieji dėsniai ir moralinės vertybės išlieka. Yra tokia ideologija, vadinama satanizmu. Va ji tai tikrai pataikauja žmogiškoms silpnybėms. rekomenduočiau perskaityti A. Szandor La Vey "Šėtono Biblija", yra lietuvių klaba. Labai daug ką paaiškina ta knyga, kodėl mūsų visuomenė yra būtent tokia, o ne kitokia, ir į kurią pusę ji juda. Satanizmas - tai ne ilgi plaukai ir kryžių vartymas, o labai iš pirmo žvilgsnio netgi patraukli ideologija, kur nėra jokio moralinio autoriteto, jokios pareigos vienas kitam - vien individo teisės daryti viską, ką jis nori, neatsižvelgiant į nieką.

2 daliuteisk: patvirtinate, kad moralinio autoriteto ir tradicinių vertybių atmetimas veda į degradaciją, tai tas klausimas "prie ko čia Dievas" atrodo keistai. Juk akivaizdu, prie ko. Žmonija neislaiko Jo tvarkos - kasa sau duobę.

Prastai apie save: „Nes mes esame smulkesni gyviai už bakterijas, begalinės (o gal ir nebegalinės?) Visatos mastu." Vienas pastebėjimas: jokiems Žemės gyviams Dievas nereikalingas, net ir bakterijoms...Į klausimą: „Kodėl tiki į Dievą“, reiktų atsakyti į klausimą —„Kas aš esu?“ Ar „smulkesni gyviai už bakterijas“, ar esu žmogus? Tarp visų gyvių Žemėje ir žmogaus — neperžengiama praraja, įsižiūrėk į Mikelandželo „Adomo sutvėrimas“: nors Kūrėjas ir Adomas tiesia vienas į kitą rankas, bet tarp jų praraja ir jų rankos niekad nesusijungs kol Adomas — žmogus — stygiaus ir geismo individas, o Kūrėjas — Absoliuti Pilnatvė. Kas gali paneigti, jog Dievas „sąmoningai“ žmogų sukūrė kaip stygiaus ir geismo asmenį, vadinasi — kūrėją, siekiantį prarastos pilnatvės...Pamatinė dalelė, kaip ji bebūtų vadinama, tik su didelėm išlygom galima tarti, jog yra galimybė jai patekti į žmogaus kūną, o ne į pačią žmogaus esmę.
Giriu už pastangas suvokti save, Minčių raiška man patiko. Sėkmės Jums.

per parasta būtų:)

Apie paskutinį pamąstymą, „nusvaigimą“ ir eglute7 komentarą jam: jei nematerialių dalelių atradimas įrodytų Dievo buvimo visuotinumą, tai norisi paklausti, nuo kokio atrandamų dalelių dydžio ir kietos materijos buvimo jose laipsnio fizika liaujasi buvusi fizika ir dalelės tampa visur esančiu Dievu? Tokiu atveju tektų pripažinti ir tai, kad Dievas yra pažinus žmogaus protui.
Galima suabejoti ir tuo, kas pirminis – religijos praradimas ir jį sekusi moralinė, dorovinė visuomenės degradacija ar atvirkščiai, degradacija vedė į religijos praradimą.
Taip, sekso kultas veda į populiacijos nykimą, nes lytinis santykiavimas kaip bene stipriausias, giminės pratęsimo, išlikimo instinktas, atima didžiulę individo gyvybinės, kuriamosios potencijos dalį, o jei naudojamas nesaikingai, bergždžiai, be tikslo pratęsti gyvybę ir savo žmogiškąją esmę, o tik susikurti malonumą sau, išsekina fiziniai, o ir dvasiniai – savo beprasmiškumu, negalėjimu patenkinti Žmogaus. O jei dar drauge seka įvairių svaigalų vartojimas – apie kokį žmogų kūrėją begalima kalbėti. Kur tai veda puikiai galima numanyti ir be jokių Mikaldos ar Nostradamo pranašysčių. Bet tai yra ne kas kita, kaip nusikaltimas prigimčiai, už kurį gamta nelieka nenubaudusi. Kuo dėtas Dievas?