Esame įtakojami, tarčiau, sąmoningai svetimžodžių, kartais jiems priskirdami reikšmes, kurių šis žodis toje kalboje neturi.
Pavyzdžiui, seksas [lot. sexus — lytis]aiškiname: visuma psichinių reakcijų, išgyvenimų, elgesio normų, susijusių su lytiniu potraukiu ir jo patenkinimu; lytiniai santykiai. Šeši ar septyni viename — užburianti rinkos reklama... Lytis (lytiškumas? — keistai skamba, tarsi lytis būtų ne kūniška duotis, tiesa, bandoma įteigti jog ji įgyjama ugdymo technologijomis. Dar įdomiau skamba „seksuali moteris“ ar „seksualus vyras“, tarsi moteris ar vyras gali būti „be lyties“, o ir ką toks žodžių derinys galėtų reikšti. Suprantu, patraukli, žavinga, įdomi, apsileidusi, nevalyva ir t. t. Dar keisčiau Jūsų tekste „aseksualumas“, „antiseksualumas“...pamėginkime juos užrašyti lietuviškai: alytiškumas, antilytiškumas — iš svetimžodžio (daiktavardžio „sexus“ — lytis) pasigaminome „lietuvišką“ daiktavardį „seksualumas“ — nuoroda į „seksualus“ — susijęs su lytiniu gyvenimu? Išrastas ar nusirašytas „naujas dviratis“ tikrai prastesnis už esamą lietuvišką...Keista būtų, jeigu lytis nesisietų su „lytiniu gyvenimu“?..
Suprantu Jus: agresyvi Ekrano, laisvosios rinkos ideologija bando pagaminti „klusnų vartotoją“, vartojantį ne taip svarbu ką, svarbu vartoti. Ir tai sekasi. Suprantamas Jūsų nerimas. Šį modernybės ar postmodernybės agresyvumą gali įveikti tik laisvas asmuo, save apsiribojantis individas, kuriam kito laisvė galbūt svarbesnė už savąją. Iliuzija? Taip. Bet ar yra kas nors tikresnio už ją.
Sėkmės Jums.
Ir vėl sutinku. Kompozitorius Br.Kutavičius senokai yr paklausęs,kam šluojam į savo kultūros(plačiausia prasme) aruodus Europos sąšlavas. Pilnas svietas gerų ir gražių dalykų. Gal kas suinteresuotas?
Tauta be sveikos jaunuomenės,tauta be ateities.
Kas įkvepia taip mąstyti? Labai paprastas dalykas - visuomenės elgsenos stebėjimas ir neabejingumas visuomenei būdingoms ydoms. Kai aplinkui tiek purvo ir nesąmonių, sunkiai gaunasi tų dalykų nepastebėti. Tiesiog savaime bado akis, net nereikia kažkaip stengtis tų ydų ieškoti, nes jos pačios įkyriai lenda į akis iš visų kampų.
Lietuvių šventinėse, ypač vestuvinėse tradicijose irgi pasitaiko seksualinių užuominų. Daugelio tautų tradicijos tokių turi, bet jos tik ir lieka užuominomis. Esmė tame, kad kasdieniniame gyvenime į seksualinį palaidumą žiūrima griežtai ir yra stiprus moralinis pagrindas viskam. Nors kai kurios Lotynų Amerikos šalys (Argentina, Brazilija) deja, pastaruoju metu ima sekti ne pačiomis geriausiomis Vakarų pasaulio tendencijomis.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2013-03-10 09:32:05
Puikus straipsnis
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2013-03-10 09:14:04
Esame įtakojami, tarčiau, sąmoningai svetimžodžių, kartais jiems priskirdami reikšmes, kurių šis žodis toje kalboje neturi.
Pavyzdžiui, seksas [lot. sexus — lytis]aiškiname: visuma psichinių reakcijų, išgyvenimų, elgesio normų, susijusių su lytiniu potraukiu ir jo patenkinimu; lytiniai santykiai. Šeši ar septyni viename — užburianti rinkos reklama... Lytis (lytiškumas? — keistai skamba, tarsi lytis būtų ne kūniška duotis, tiesa, bandoma įteigti jog ji įgyjama ugdymo technologijomis. Dar įdomiau skamba „seksuali moteris“ ar „seksualus vyras“, tarsi moteris ar vyras gali būti „be lyties“, o ir ką toks žodžių derinys galėtų reikšti. Suprantu, patraukli, žavinga, įdomi, apsileidusi, nevalyva ir t. t. Dar keisčiau Jūsų tekste „aseksualumas“, „antiseksualumas“...pamėginkime juos užrašyti lietuviškai: alytiškumas, antilytiškumas — iš svetimžodžio (daiktavardžio „sexus“ — lytis) pasigaminome „lietuvišką“ daiktavardį „seksualumas“ — nuoroda į „seksualus“ — susijęs su lytiniu gyvenimu? Išrastas ar nusirašytas „naujas dviratis“ tikrai prastesnis už esamą lietuvišką...Keista būtų, jeigu lytis nesisietų su „lytiniu gyvenimu“?..
Suprantu Jus: agresyvi Ekrano, laisvosios rinkos ideologija bando pagaminti „klusnų vartotoją“, vartojantį ne taip svarbu ką, svarbu vartoti. Ir tai sekasi. Suprantamas Jūsų nerimas. Šį modernybės ar postmodernybės agresyvumą gali įveikti tik laisvas asmuo, save apsiribojantis individas, kuriam kito laisvė galbūt svarbesnė už savąją. Iliuzija? Taip. Bet ar yra kas nors tikresnio už ją.
Sėkmės Jums.
Vartotojas (-a): danielius60
Sukurta: 2013-03-10 08:52:14
Ir vėl sutinku. Kompozitorius Br.Kutavičius senokai yr paklausęs,kam šluojam į savo kultūros(plačiausia prasme) aruodus Europos sąšlavas. Pilnas svietas gerų ir gražių dalykų. Gal kas suinteresuotas?
Tauta be sveikos jaunuomenės,tauta be ateities.
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2013-03-09 21:42:07
geras, išsamus straipsnias, nors dar kai ką reikėtų taisyti
Vartotojas (-a): le_hawk
Sukurta: 2013-03-09 20:03:17
Kas įkvepia taip mąstyti? Labai paprastas dalykas - visuomenės elgsenos stebėjimas ir neabejingumas visuomenei būdingoms ydoms. Kai aplinkui tiek purvo ir nesąmonių, sunkiai gaunasi tų dalykų nepastebėti. Tiesiog savaime bado akis, net nereikia kažkaip stengtis tų ydų ieškoti, nes jos pačios įkyriai lenda į akis iš visų kampų.
Vartotojas (-a): le_hawk
Sukurta: 2013-03-12 23:08:53
Lietuvių šventinėse, ypač vestuvinėse tradicijose irgi pasitaiko seksualinių užuominų. Daugelio tautų tradicijos tokių turi, bet jos tik ir lieka užuominomis. Esmė tame, kad kasdieniniame gyvenime į seksualinį palaidumą žiūrima griežtai ir yra stiprus moralinis pagrindas viskam. Nors kai kurios Lotynų Amerikos šalys (Argentina, Brazilija) deja, pastaruoju metu ima sekti ne pačiomis geriausiomis Vakarų pasaulio tendencijomis.