← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/67024

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): jassonas

Sukurta: 2013-03-01 08:55:59

eilės geros. žmonės nieko neišmoksta.

Vartotojas (-a): grafas

Sukurta: 2013-02-13 21:58:47

..išmokome tulžim taškytis ir teisti teisiamaisiais būdami....

Vartotojas (-a): Liepsnelė

Sukurta: 2013-02-10 21:14:14

Gražus minčių darnumas.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2013-02-08 21:42:28

Suabejočiau ar tikrai išmokom - laikmetis perskeltas :(

Vartotojas (-a): Raistinė

Sukurta: 2013-02-08 19:59:04

Tikra ir įtaigu. Tas nesibaigiantis savigydos seansas...

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2013-02-08 19:43:53

Ačiū už eiles. Išsirutuliojo haiku's:

visada dviese
stebime saulėlydį
aš ir šešėlis
:)

Vartotojas (-a): ieva

Sukurta: 2013-02-08 18:42:53

"Ir užrištom akim
Saulėlydžius matyt."- puikiai

Vartotojas (-a): Kapsė

Sukurta: 2013-02-08 17:27:09

Skausmas plačiau atveria akis ir priverčia pamatyti tai, pro ką dažnas praeina.

Vartotojas (-a): miaumiau

Sukurta: 2013-02-08 15:47:05

pirmiausia labai sustyguota - tratata tata, ritminga, o paskutinės eilutės toks pasakimas.
liuks

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2013-02-08 14:16:39

Eilės kaip nuoroda į teisybę, per išgyventą didelę patirtį, kaip nuoroda pamąstyti, ar tikrai... Pabaiga gerai užgarantuoja – kaskart naujai...
Patiko, gražiausiai suskambo čia:
...Ir užrištom akim
Saulėlydžius matyt./
...
O kopų laikrody
Atrasti smiltį baltą...