Kai vidun prisirinko būrys žmonių, Rūta tik pajuto kaip kažkas ją nusviedė kampan. Akys prisiblausė , o priešais bolavo rūkas. Nesivargino žvilgtelt ir senelio lovos pusės – žinojo, kad jo sielos čia nebėra, o tie visi žmonės priklupę prie jo kojų niekis. Girdėjosi riksmai, siaubo apimti klyksmai, tačiau visi tie garsai kaip senam filme trūkčiojo - čia atsirasdavo, čia vėl prislopdavo. Nei vienas jos nematė, nei vienas nepakėlė susigūžusios nuo žemės. Net pati nepajuto kaip netrukus nuo sopulio susiėmusi galvą atsistojo ir pasileido bėgti. Įkandin dar išgirdo lyg mamos balsą šaukiantį jos vardą, bet galvoje tik skambėjo žodžiai: „Bėk girios link, šauk visa gerkle, šauk!..“
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2013-02-06 05:17:09
Labai geras tekstas, tikra meilė mylimam žmogui. Labai patiko.
Vartotojas (-a): Deimantė
Sukurta: 2013-02-05 23:19:31
Damn, per žioplumą praleista pabaiga...
Kai vidun prisirinko būrys žmonių, Rūta tik pajuto kaip kažkas ją nusviedė kampan. Akys prisiblausė , o priešais bolavo rūkas. Nesivargino žvilgtelt ir senelio lovos pusės – žinojo, kad jo sielos čia nebėra, o tie visi žmonės priklupę prie jo kojų niekis. Girdėjosi riksmai, siaubo apimti klyksmai, tačiau visi tie garsai kaip senam filme trūkčiojo - čia atsirasdavo, čia vėl prislopdavo. Nei vienas jos nematė, nei vienas nepakėlė susigūžusios nuo žemės. Net pati nepajuto kaip netrukus nuo sopulio susiėmusi galvą atsistojo ir pasileido bėgti. Įkandin dar išgirdo lyg mamos balsą šaukiantį jos vardą, bet galvoje tik skambėjo žodžiai: „Bėk girios link, šauk visa gerkle, šauk!..“