Liko mano tylėjimo melodija ar melodija mano - tylėjimas, ar melodija - mano tylėjimas - tai patraukia dėmesį, kaip ir pradžios tirpimas tarsi pirmojo sniego, bet ne nuo (iš) galo. Tada būtų galima įjungti ir "lašą tavęs". Apie dingimą galima nekalbėti.
Nenoriu, bet pasikartosiu (gal paskutinįkart): skaitant tekstus, kur vienaskaitos II asmuo
itin gerbiamas (didžiąja raide), darosi nejauku – jautiesi lyg užklumptas vartant svetimus
laiškus... Man atrodo, kad kūryba – viešas reikalas, tokiu savo pobūdžiu nelabai džiuginąs
tą Pašnekovą.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kristyan
Sukurta: 2013-02-03 12:11:20
Liko mano tylėjimo melodija ar melodija mano - tylėjimas, ar melodija - mano tylėjimas - tai patraukia dėmesį, kaip ir pradžios tirpimas tarsi pirmojo sniego, bet ne nuo (iš) galo. Tada būtų galima įjungti ir "lašą tavęs". Apie dingimą galima nekalbėti.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-02-02 23:22:21
Nenoriu, bet pasikartosiu (gal paskutinįkart): skaitant tekstus, kur vienaskaitos II asmuo
itin gerbiamas (didžiąja raide), darosi nejauku – jautiesi lyg užklumptas vartant svetimus
laiškus... Man atrodo, kad kūryba – viešas reikalas, tokiu savo pobūdžiu nelabai džiuginąs
tą Pašnekovą.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-02-02 22:53:30
Ir man neaišku nuo to galo. Gal ir žodžio dingstu nereikėtų...
:)