Štai, pagaliau ir pasiuvo žydas kelnes, kurių aštuonias dienas, padieniui, vis vaikščiojo matuotis užsakęs tas kelnes žmogelis. Apsilankius klientui pas žydą aštuntą dieną kelnių pasiimt, žydas-siuvėjas, (tokios tautybės buvo tas siuvėjas), padavė klientui jau pasiūtas ir išprosintas anglimi kūrenamu lygintuvu, jo užsakytas kelnes, kad pastarasis jas užsivilktų ir patikrintų, ar viskas gerai. Klijantui žiūrint į savo atvaizdą, ir besidžiaugiant puikiu švariu siuvėjo darbu, žydas pasakė tų pasiūtų kelnių kainą, (kelnės gulė labai gražiai, kaip ledas) žmogelis, pliaukštelėjęs rankomis ore, lyg kokį mašalą gaudydamas, net aiktelėjo; bet žydas ramiai laukė kada žmogiukas atsiskaitys už kelnes nepratardamas daugiau nei žodžio. Tada klientas, žiūrėdamas į savo atspindį veidrodyje, prabilo:
– Tu tik paklausyk, net Dievas pasaulį sukūrė per šešias dienas, septintą – ilsėjosi, o tu tas vienas kelnes siuvai ištisas aštuonias, ir dar šitiek brangiai sumokėti už jas prašai.
– Taip taip, Dievas per šešias dienas sutvėrė pasaulį, o septintą – ilsėjosi, bet tu tik pažiūrėk, koksai tas pasaulis, ir kokios kelnės, – mosteldamas ranka veidrodin, priešais kurį stovėjo klientas su naujomis kelnėmis, pasakė žydas.
-
Dievas sutvėrė pasaulį, kaip dailininkas paveikslą, ir išėjo...
na, ar degs tas pasaulis pragare, ar ne?.. (jeigu vesti veikimo principo paralelę... pagal jūsų šią novelę. Šiaip tai, sakoma yra, nes tai tiesa, kad ugnis - apvalo. ir iš tikrųjų – visos bacilos žūva jei yra sudegintos – marai, visokios epidemijos ir palaikų deginimas po to (siaučiant epidemijai), apie tai ir liudija, kad ugnis - apvalo; Matyt paskutinis dailininko (jūsų tvėrėjo Gogeno - lyrinio herojaus gyvenančio novelėje) paveikslas buvo nešvarus, o va visi kiti - švarūs, tai tie švarūs ir nesudegė, nebuvo kam degt, nebuvo ką ugniai valyt...(metaforos rakte žinoma.)
pasakojimas įdomus, (tokie pasakojimai - panašūs, trumpuliai yra "ko nekalbėjo Konfucijus" knygoje), tai ir jūsų, šiek tiek paslaptingas, ir šiek tiek demoniškas, raganiškas, savo dvasioje, kaip kokio Gogolio. Tekstas lenfvai išlaiko dėmesį, kuria atmosferą, ir mano manymu jis tikrai daug puikesnis nei visi filosofinio pobūdžio kuriuos esate rašęs, iš viso kiek man teko jūsų tekstų (prozos) skaityti; BET, (pajuokausiu, bet kiekviename pajuokavime juk yra krislas - dalelė tiesos), tai gi, taip – Gogolio pasakojimai gyvi, įtraukentys, užburentys, nukeliantys į kitokius pasaulius - kitas realybes, bet jo mirtis jam buvo labai sunki; ir apskritai, sako, kad jis buvo palaidotas gyvas, ir jis to labai bijojo, nujautė, kad visi galvos kad jis mirė, o jis bus gyvas, ir jį palaidos gyvą... Rašykit rašykit, bet žiūrėkite, nepakliūkite berašydamas į demonų pasaulius realiai, kaip atsitiko su Gogoliu; Tačiau kokie jo pasakojimai... gyvi ir tikri.))
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rykštė
Sukurta: 2013-01-20 14:31:51
Ar tik ne tekstas iš seno konkurso? Jei ir ne, prisiminiau tą konkursą ir smagu kažkaip pasidarė :) Seni geri laikai.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2013-01-18 21:04:46
Štai, pagaliau ir pasiuvo žydas kelnes, kurių aštuonias dienas, padieniui, vis vaikščiojo matuotis užsakęs tas kelnes žmogelis. Apsilankius klientui pas žydą aštuntą dieną kelnių pasiimt, žydas-siuvėjas, (tokios tautybės buvo tas siuvėjas), padavė klientui jau pasiūtas ir išprosintas anglimi kūrenamu lygintuvu, jo užsakytas kelnes, kad pastarasis jas užsivilktų ir patikrintų, ar viskas gerai. Klijantui žiūrint į savo atvaizdą, ir besidžiaugiant puikiu švariu siuvėjo darbu, žydas pasakė tų pasiūtų kelnių kainą, (kelnės gulė labai gražiai, kaip ledas) žmogelis, pliaukštelėjęs rankomis ore, lyg kokį mašalą gaudydamas, net aiktelėjo; bet žydas ramiai laukė kada žmogiukas atsiskaitys už kelnes nepratardamas daugiau nei žodžio. Tada klientas, žiūrėdamas į savo atspindį veidrodyje, prabilo:
– Tu tik paklausyk, net Dievas pasaulį sukūrė per šešias dienas, septintą – ilsėjosi, o tu tas vienas kelnes siuvai ištisas aštuonias, ir dar šitiek brangiai sumokėti už jas prašai.
– Taip taip, Dievas per šešias dienas sutvėrė pasaulį, o septintą – ilsėjosi, bet tu tik pažiūrėk, koksai tas pasaulis, ir kokios kelnės, – mosteldamas ranka veidrodin, priešais kurį stovėjo klientas su naujomis kelnėmis, pasakė žydas.
-
Dievas sutvėrė pasaulį, kaip dailininkas paveikslą, ir išėjo...
na, ar degs tas pasaulis pragare, ar ne?.. (jeigu vesti veikimo principo paralelę... pagal jūsų šią novelę. Šiaip tai, sakoma yra, nes tai tiesa, kad ugnis - apvalo. ir iš tikrųjų – visos bacilos žūva jei yra sudegintos – marai, visokios epidemijos ir palaikų deginimas po to (siaučiant epidemijai), apie tai ir liudija, kad ugnis - apvalo; Matyt paskutinis dailininko (jūsų tvėrėjo Gogeno - lyrinio herojaus gyvenančio novelėje) paveikslas buvo nešvarus, o va visi kiti - švarūs, tai tie švarūs ir nesudegė, nebuvo kam degt, nebuvo ką ugniai valyt...(metaforos rakte žinoma.)
pasakojimas įdomus, (tokie pasakojimai - panašūs, trumpuliai yra "ko nekalbėjo Konfucijus" knygoje), tai ir jūsų, šiek tiek paslaptingas, ir šiek tiek demoniškas, raganiškas, savo dvasioje, kaip kokio Gogolio. Tekstas lenfvai išlaiko dėmesį, kuria atmosferą, ir mano manymu jis tikrai daug puikesnis nei visi filosofinio pobūdžio kuriuos esate rašęs, iš viso kiek man teko jūsų tekstų (prozos) skaityti; BET, (pajuokausiu, bet kiekviename pajuokavime juk yra krislas - dalelė tiesos), tai gi, taip – Gogolio pasakojimai gyvi, įtraukentys, užburentys, nukeliantys į kitokius pasaulius - kitas realybes, bet jo mirtis jam buvo labai sunki; ir apskritai, sako, kad jis buvo palaidotas gyvas, ir jis to labai bijojo, nujautė, kad visi galvos kad jis mirė, o jis bus gyvas, ir jį palaidos gyvą... Rašykit rašykit, bet žiūrėkite, nepakliūkite berašydamas į demonų pasaulius realiai, kaip atsitiko su Gogoliu; Tačiau kokie jo pasakojimai... gyvi ir tikri.))