← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/66052

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2012-12-16 12:19:09

„Bet veidas, akys liks... “
Juk tai, ir dar daugiau, iš tiesų išliko, kitaip nebūtų tokios graudžios, širdimi išgodotos lyrikos.

Vartotojas (-a): beveidė

Sukurta: 2012-12-15 23:18:48

Puikus...

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2012-12-15 22:47:32

Ta vienintelė meilė visam gyvenimui palieka pėdsaką...Paskui gyvenimas tampa toks ėjimas per gruodą...
mes paliekam, mus palieka, o gyvenimas tęsiasi, skaudulys bujoja

Anonimas

Sukurta: 2012-12-15 16:55:15

Bet toks, upeliu tvenkentis

Vartotojas (-a): Langas Indausas

Sukurta: 2012-12-15 15:42:59

teisingai rašai, Poete...

Vartotojas (-a): Užuovėja

Sukurta: 2012-12-15 15:22:37

Puikus darbas

Vartotojas (-a): juodvarnis

Sukurta: 2012-12-15 11:12:41

Palieka mums, paliekam mes

Vartotojas (-a): Teta_Santa

Sukurta: 2012-12-15 08:53:10

žavus kūrinys.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2012-12-16 23:48:27

Norėjau tuo pasakyti, kad noriu save dar labiau nubausti (tarkim, mazochizmo protrūkis), todėl ir išpirkti skriaudą. Tas šerkšnas, tai šaltis (šiuo atveju vidinis, noriu dar labiau jį pajusti), o aštrus, nes kuomet medžiai būna apšerkšniję labai smarkiai, susidaro tokie savotiški aštrūs sniego spygliukai.

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2012-12-15 00:18:28

Nagi, negalvojam, nes ...

... veidas, akys liko...
:)