← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/64822

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2012-10-05 07:22:36

Supratau ne kaip priekaištą, bet guodimąsi savo angelui sargui. Vientisai, gražiai iškalbėta.

Vartotojas (-a): Jazminas

Sukurta: 2012-10-03 14:48:22

o mano — sunkios molio vaikštynės...

Stipri sąsaja su angelu sargu, lyg pats žmogus negalėtų be jo paeiti.

Anonimas

Sukurta: 2012-10-01 23:34:22

Nuostabu)

Vartotojas (-a): antanas vėjyje

Sukurta: 2012-10-01 21:55:11

Jei tai man skirtas, tada neturiu teisės priekabiauti ;) įdomiai „sunkios molio vaikštynės“ nuskambėjo.

Vartotojas (-a): Laima-L@

Sukurta: 2012-10-01 20:50:00

Gilią pajautą turinčios eilės.
„Mano angele, ..." — taip švelniai virpteli :)

Vartotojas (-a): Liepsnelė

Sukurta: 2012-10-01 19:21:47

Kelme, nebūtinai tai liečia autorių, gal tai apie jo artimą ir pažįstamą .... draugą :)

Anonimas

Sukurta: 2012-10-01 17:44:37

Labai egoistiškai - viską pasakyk, kelią parodyk, o aš paaimanuosiu. Nežinoti, kad miškai įsilieja į dangų, na na. Taip, autorės pozicijoje - fakto konstatavimas. Ji teisi, tačiau, o, bet, tačiau - poetas turi rasti kelią pakilti, skristi, lizdą susisukti ir dar kelią kitiems parodyti. O kryžių turim ir nešam visi, todėl nėra čia ko piktintis ant savojo angelo. Labai blogas šitas kūrinys.