Manau, tekstas, ypač pradžia, artima daugeliui skaitytojų. Tik kaip tokiame trumpame tekste juntamas vos vos per staigus šuolis nuo vienos temos prie kitos. Gal būtų geriau nuodugniau išsiaiškinti vieną du klausimus.
bene labiausiai mane žeidžia ne mirtis, o tai, kad kažkas, gimęs po manęs, nebebus aš > hm hm:)
Vardan to, kad nebūtų vienišas visatoje > šiaip lietuvių kalboje yra tik bu atvejai, kada žodis „vardan“ vis dar vartojamas: tai kalbama žegnojantis ir dainuojant Lietuvos himną. Jį dar galima atrasti senesnio leidimo knygose, bet dabar jis nevartotinas ir keičiamas žodžiu „dėl“.
Poezija priminė Motiną Teresę:))
Dievo sąvoka — absoliutaus žmogiškumo telkinys ir išraiška, solipsistinis kiautas, nenutūralizmo pagrindas nežmogiškos Tikrovės kaitoje, godėjas, globėjas ir draugas vienišystėje.
„Neieškokite Dievo anapus, ten, kur nėra ko matyti. Dievas gyvena Jūsų akyse, Jūsų rankose, Jūsų lytėjime, Jūsų švelnume. Ne Jūsų siela, ne dvasia, ne neregimybės ilgesys, o Jūsų akys arčiausiai Dievo. Jūs Jo ieškote, o Jis yra tas, kurio nereikia ieškoti. Jį randa tie, kurie neieško. Jį praranda ties, kurie išeina į tamsų ieškojimo kelią. Dievas šalia Jūsų. Ištieskite ranką ir palytėsite Jo kūną. Atmerkite akis ir pamatysite Jį.“ A. Šliogeris „Bulvės metafizika“
Grįžimas atgal, kur liepsnoja amžinas namų židinys, ilgesnis už praslinkusį gyvenimą, ilgesys stipresnis už užmarštį „meilės lauke“, tik jame žmogus gali tapti laisva būtybe, galinti atsiverti tam, kas nėra jis pats. http://www.youtube.com/watch?v=iSb8RkSfWys&feature=related
...mintys įdomios...bet nuostabiausia tai čia poezija...tokia begaline platybe alsuojanti...
Anonimas
Sukurta:
2012-08-25 08:08:25
"... ar yra buvęs pasauly žmogus, kuris niekada nebūtų beprasmiu, sustingusiu žvilgsniu žiūrėjęs pro langą į... kaimyno kriaušę..."
Aš vaikystėje irgi žiūrėdavau. Laukdavau, kol vaisiai prinoks. O tada pasidarydavau "skyniką" (ilgo pagalio gale iš vinių sukaltą "lizdą" kriaušėms) ir per tvorą vogdavau. Nors kaimynas ir taip duodavo, netgi liepdavo užeiti jam nesant ir prisirinkti ar prisiskinti. Ale kad per tvorą įdomiau... :)
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2012-09-24 17:03:22
Patirtis leidžia atsiverti be pozos. Laiškas buvo vertas atidengti ne tik adresato akims. Dėkui.
Vartotojas (-a): Pienių Bitė
Sukurta: 2012-08-26 22:00:34
Sujudino, palietė, gal dėl to, kad pati pastaruoju metu išgyvenu laikinumo prasmės paieškas ir t.t.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2012-08-26 14:33:08
Ačiū, nesantis Dieve,
Kad esi.
Kad esi greta vienišo,
Kad duodi, kai atima,
Kad nušvieti tamsą,
Kad myli, kai, rodos, nemyli niekas,
Kad neišduodi,
Nuostabios, brandžios mintys... Ačiū už jas.
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2012-08-25 17:20:58
Manau, tekstas, ypač pradžia, artima daugeliui skaitytojų. Tik kaip tokiame trumpame tekste juntamas vos vos per staigus šuolis nuo vienos temos prie kitos. Gal būtų geriau nuodugniau išsiaiškinti vieną du klausimus.
bene labiausiai mane žeidžia ne mirtis, o tai, kad kažkas, gimęs po manęs, nebebus aš > hm hm:)
Vardan to, kad nebūtų vienišas visatoje > šiaip lietuvių kalboje yra tik bu atvejai, kada žodis „vardan“ vis dar vartojamas: tai kalbama žegnojantis ir dainuojant Lietuvos himną. Jį dar galima atrasti senesnio leidimo knygose, bet dabar jis nevartotinas ir keičiamas žodžiu „dėl“.
Poezija priminė Motiną Teresę:))
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2012-08-25 17:11:17
Atsiprašau, penktoje eilutėje turėtų būti „Jį praranda TIE...“
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2012-08-25 16:55:51
Dievo sąvoka — absoliutaus žmogiškumo telkinys ir išraiška, solipsistinis kiautas, nenutūralizmo pagrindas nežmogiškos Tikrovės kaitoje, godėjas, globėjas ir draugas vienišystėje.
„Neieškokite Dievo anapus, ten, kur nėra ko matyti. Dievas gyvena Jūsų akyse, Jūsų rankose, Jūsų lytėjime, Jūsų švelnume. Ne Jūsų siela, ne dvasia, ne neregimybės ilgesys, o Jūsų akys arčiausiai Dievo. Jūs Jo ieškote, o Jis yra tas, kurio nereikia ieškoti. Jį randa tie, kurie neieško. Jį praranda ties, kurie išeina į tamsų ieškojimo kelią. Dievas šalia Jūsų. Ištieskite ranką ir palytėsite Jo kūną. Atmerkite akis ir pamatysite Jį.“ A. Šliogeris „Bulvės metafizika“
Grįžimas atgal, kur liepsnoja amžinas namų židinys, ilgesnis už praslinkusį gyvenimą, ilgesys stipresnis už užmarštį „meilės lauke“, tik jame žmogus gali tapti laisva būtybe, galinti atsiverti tam, kas nėra jis pats.
http://www.youtube.com/watch?v=iSb8RkSfWys&feature=related
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2012-08-25 11:23:02
...mintys įdomios...bet nuostabiausia tai čia poezija...tokia begaline platybe alsuojanti...
Anonimas
Sukurta: 2012-08-25 08:08:25
"... ar yra buvęs pasauly žmogus, kuris niekada nebūtų beprasmiu, sustingusiu žvilgsniu žiūrėjęs pro langą į... kaimyno kriaušę..."
Aš vaikystėje irgi žiūrėdavau. Laukdavau, kol vaisiai prinoks. O tada pasidarydavau "skyniką" (ilgo pagalio gale iš vinių sukaltą "lizdą" kriaušėms) ir per tvorą vogdavau. Nors kaimynas ir taip duodavo, netgi liepdavo užeiti jam nesant ir prisirinkti ar prisiskinti. Ale kad per tvorą įdomiau... :)