← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/64225

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2012-08-29 10:55:18

...gilus prasmėm...palietė...tik pabaigos norisi viltingesnės

Vartotojas (-a): Užuovėja

Sukurta: 2012-08-24 18:57:40

Gerai valdote žodį.

Vartotojas (-a): Laima-L@

Sukurta: 2012-08-24 19:35:20

Giliai pajausta būtis.
Tokie kūriniai negali nejaudinti. Ačiū Jums labai.

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2012-08-24 17:47:42

Tiesiog pritrenkta to sodraus ir tikro žmogiško žodžio galios.Lenkiu žemai galvą, linkėdama dvasios ramybės ir stiprybės

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2012-08-24 16:47:55

...poema, apimantį visą žmogišką būtį...iš gelmės...

Vartotojas (-a): Laimužė

Sukurta: 2012-08-24 16:41:25

Ar nėra paskirtis susirinkt, o po to išdalinti?
Kas gyvybė ugnis — dūmai, liepsnos, galop — pelenai?
Kai prieš nosį riba, Dievo ieško apsilpusios mintys —
Gal parodys bent Jis, kur išeinančios sielos namai?

aš lenkiuosi žemai ir linkiu ramybės, dvasios ramybės :) ir kaip minėjau širdis jūsų palti, o dvasia stipri - žaviuosi.

Anonimas

Sukurta: 2012-08-24 16:30:29

ir pridursiu ateinatiems Jūsų ne`skaitytojams: čia jau bergždaus praktikavimo kliudyti, šaunant Dievui į paširdžius, nebeužteks: būtent: štai čia poezijos dvasia praleidžia kiaurai šūvį ir šypsosi:)

Anonimas

Sukurta: 2012-08-24 15:51:35

Štai taip, ir tiktai taip. Poezija, kurią malonu skaityti. Ir suvokti.