geras, paslaptingas, tačiau dėl to ir veža toks laisvas tekstas ir rimavimas.

sunkus tekstas, bet įdomus ;)

ajajai, kaip negerai... reikia JUOS, niekadėjus, pamoralizuoti, reikia būtinai... ;) kitaip tariant, gyva tik nedidelė menininkų kasta, o visi kiti jau seniai numirę ir po mirties parsidavę auksiniam ėriukui :))))

Negrabiai išlietas nusivylimas, kartėlis ir atrodytų savotiškas pavydas. Taip, būtent pavydas, nes visų pirma atrodo, kad priekaištaujama daugiausiai iš pavydo. Tokios dejonės ir nuoskaudų liejimas tarsi privaloma lietuviško mentaliteto dalis. Pats tekstas prigrūstas ko reikia ir nereikia, o iš viso to gavosi nei mišrainė, nei salotos... Atrodytų bandoma, liaudiškai sakant, "mandravoti" įvairiais simboliais, žodžiais, sąsajom, tačiau pakankamai nevykusiai, o ir pavyzdžiui tokia vieta kaip "muliažą/ mažą/ pliažą" jokio meistriškumo nedemonstruoja. Tokios poezijos galima pasiklausyti prie kiekvienos kaimo parduotuvės nuo 8 val. ryto iki 20 val. vakaro.

Taip, kartais, žiūrint į Maironio portretą, tikrai norisi verkti. Vieni jo dainas dainavome, kiti tuo metu savo reikaliukus tvarkė.