„Pamenu, sakydavau – ir, žinoma, tikėdavau – kad kai išmoksiu virti, jau ir aš būsiu mama.“ - reikia kablelio po „sakydavau“, nes paskui prasideda šalutinis sakinys. O išmetus įterpinį nelieka jį atskiriančio ženklo.
Puiki miniatiūra. Tekstas, kaip visuomet, nugludintas it upės akmenukas. Tiesiog gera skaityti.
jiems tai tik erzinantis, niekingas šios žemės šliužų išmislas. > man kiek per kategoriška, jausminga, bet taip turbūt iš tiesų būna.
pritariu Klevui:)
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rykštė
Sukurta: 2012-08-13 21:29:17
„Pamenu, sakydavau – ir, žinoma, tikėdavau – kad kai išmoksiu virti, jau ir aš būsiu mama.“ - reikia kablelio po „sakydavau“, nes paskui prasideda šalutinis sakinys. O išmetus įterpinį nelieka jį atskiriančio ženklo.
Puiki miniatiūra. Tekstas, kaip visuomet, nugludintas it upės akmenukas. Tiesiog gera skaityti.
Vartotojas (-a): Laukinė Obelis
Sukurta: 2012-07-13 14:47:39
Ačiū, Giedre, gal tikrai persistengiau, tiesiog kartais norisi išbandysti kraštutinumus. :)
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2012-07-13 13:18:16
jiems tai tik erzinantis, niekingas šios žemės šliužų išmislas. > man kiek per kategoriška, jausminga, bet taip turbūt iš tiesų būna.
pritariu Klevui:)
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2012-07-13 09:54:54
Visada lieka kas nors išskirtinio - tik mamos...
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-07-12 22:09:16
Ilgesingai... apie gardžiausią košę.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-07-12 22:04:36
Juk sakiau vakar, kad mane kabina - žinojau į priekį...