Pavargęs nuo melancholiškų garsų:
Verkšlenimų, lietaus, net nuo širdies plakimo,
Užrakinu jausmus, šypsausi: „Kaip gražu“,
Tik pajuntu - vidinis balsas jau prikimo,
Ir net nebesinori siekti nepasiekiamo dangaus –
Jis per toli. Pražuvo, buvo, griuvo.
Kiek kartų dar likimas mane baus?
Be kaukės ir be aktoriaus kostiumo
Sutemus vienas aš lieku nakty,
Tuomet matau, ko trūksta čia. Tavęs.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Manęs čia nėra
Sukurta: 2012-07-28 02:58:22
Pavargęs nuo melancholiškų garsų:
Verkšlenimų, lietaus, net nuo širdies plakimo,
Užrakinu jausmus, šypsausi: „Kaip gražu“,
Tik pajuntu - vidinis balsas jau prikimo,
Ir net nebesinori siekti nepasiekiamo dangaus –
Jis per toli. Pražuvo, buvo, griuvo.
Kiek kartų dar likimas mane baus?
Be kaukės ir be aktoriaus kostiumo
Sutemus vienas aš lieku nakty,
Tuomet matau, ko trūksta čia. Tavęs.
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2012-07-04 23:15:08
tiktų labiau, nei pavargęs
:)
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-07-03 00:18:13
Čia ir dabar...