Taigi kad savas paukštis, savas kampas ir sava giesmė...mirtis sava, nenutolusi nė per mirksnį, dar šiltas paukščio kūnas, o jo jau nebėra — paukščio...o giesmė dar plazda, sakyk, Pranuci, kas išrado mirtį? — Edeno soduose jos nėra, už užvertų aklinai vartų išginti pažino ir susigyveno — čia bausmė už laisvės gurkšnį.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2012-05-07 10:14:17
Skaudžiai išgyventas.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2012-05-06 22:57:32
Kartais skaudulys ilgam apsigyvena mumyse...
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2012-05-06 20:40:00
Taigi kad savas paukštis, savas kampas ir sava giesmė...mirtis sava, nenutolusi nė per mirksnį, dar šiltas paukščio kūnas, o jo jau nebėra — paukščio...o giesmė dar plazda, sakyk, Pranuci, kas išrado mirtį? — Edeno soduose jos nėra, už užvertų aklinai vartų išginti pažino ir susigyveno — čia bausmė už laisvės gurkšnį.