nematė gyvenimo prasmės jeigu neskauda > padvelkė paauglišku pesimizmu. Dalis iki žvaigždutės būtent tokį įspūdį paliko. Man norisi kai kurių vietų išplėtimo, skaidymo į pastraipas. Nemažai skirtingų minčių „suplakta“ į vieną vietą.
Antra dalis vaizdinga (ją ryškiau atskyriau nuo pirmosios).
Jo ranka pasidaro tokia sunki, kad jai tampa sunku kvėpuoti. > sunki, sunku. Bendrašakniai žodžiai šalia gadina stilių.
Tekstas gražus; bet pirma dalis nemanau, kad būtina. Išplėtus antrą galima padaryti vertingą darbą.
Anonimas
Sukurta:
2012-05-04 08:45:16
visa ta pirmoji dalis (iki žvaigždutės) yra perspausta įvardžių - jis, ji, jai, ją, juos, jomis, tai ne tik skurdina tekstą, bet ir apsunkina skaitytoją. po žvaigždutės tekstas sklandesnis. vis dėl to tai vis tiek tokia poetinė proza... norėtųsi ryškesnių veikėjų, labiau pagrįstų jų veiksmų, problemų, charakterių raiškos. jaučiat plunksną ir tikrai neblogai, tačiau aukojat ją ne istorijai, o savo vidiniams jausmams. gal todėl ir tekstas toks - labiau aktualus ir įdomus jums pačiai, nei skaitytojui.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2012-05-05 09:32:38
nematė gyvenimo prasmės jeigu neskauda > padvelkė paauglišku pesimizmu. Dalis iki žvaigždutės būtent tokį įspūdį paliko. Man norisi kai kurių vietų išplėtimo, skaidymo į pastraipas. Nemažai skirtingų minčių „suplakta“ į vieną vietą.
Antra dalis vaizdinga (ją ryškiau atskyriau nuo pirmosios).
Jo ranka pasidaro tokia sunki, kad jai tampa sunku kvėpuoti. > sunki, sunku. Bendrašakniai žodžiai šalia gadina stilių.
Tekstas gražus; bet pirma dalis nemanau, kad būtina. Išplėtus antrą galima padaryti vertingą darbą.
Anonimas
Sukurta: 2012-05-04 08:45:16
visa ta pirmoji dalis (iki žvaigždutės) yra perspausta įvardžių - jis, ji, jai, ją, juos, jomis, tai ne tik skurdina tekstą, bet ir apsunkina skaitytoją. po žvaigždutės tekstas sklandesnis. vis dėl to tai vis tiek tokia poetinė proza... norėtųsi ryškesnių veikėjų, labiau pagrįstų jų veiksmų, problemų, charakterių raiškos. jaučiat plunksną ir tikrai neblogai, tačiau aukojat ją ne istorijai, o savo vidiniams jausmams. gal todėl ir tekstas toks - labiau aktualus ir įdomus jums pačiai, nei skaitytojui.