Taip buvo visiškai aišku, kad reikia Tomui papasakoti > po „taip“ palieku kablelį. Šiaip siūlyčiau ten dėti būrkšnį.
Yra kelios kliūvančios vietos, pvz., „Aš nesu labai tvarkinga, bet čia jau nieko nepadarysiu.“ Norint, galima pasikeisti, juolab tokioj situacijoj, tad mintis kiek nelogiška. Geriau būtų kitaip užbaigti sakinį arba po kablelio išvis nieko neberašyti — minties aiškumas, mano galva, nenukentėtų. Arba „Tvarkausi tik kai nervinuosi“ > man tas „nervinuosi“ nelabai :) pabandyk kitaip nuspalvint situaciją, surasti kokį nors tikslesnį, daugiau erdvės teikiantį žodį :)
Susitepiau sumuštinį, tačiau atkandusi kąsnį supratau, kad pusryčiai mano skrandyje šiandien nepageidaujami. > gan įprastas sumišusios būsenos reiškimas literatūroje.
Pats kalbėjimo stilius sklandus, lengvai skaitomas, o tai gerai. Patiko pabaiga.

Stengiuosi, kad viskas atrodytų kuo natūraliau ;]

Man pasakojimo tonas pasirodė per daug kasdieniškas, tačiau vis tik idomu buvo skaityti, tad sėkmės:)

Voveriuk, kasdieniškumas ir natūralumas nebūtinai reiškia tą patį.:)