Žvilgterėjau per nukarusias medžių šakas į viršų ir net nepagalvodamas: --- taip turi būti, ar trūksta žodžio „tariau“?
Ir nelaukdamas, kokį atsakymą išgirs, jau man, net neįvardindamas papūgėlių:- Jos puikios, jos nuostabios. --- ši vieta neaiški, tokio skyrybos ženklo :- nėra; tačiau ją patikau keliose vietose.
Yra daug gražių vietų, visų ir neišvardinsiu ;) originalus, savitas rašymio braižas, lemiantis teksto vertę. Skaitytojas visad turi būti budrus: kuriama savotiška intriga, niekad nežinai, kur pasirodys lemtinga, svarbi detalė, kuri bus raktas tekstui suvokti.
Dialogai būna ypatingi ir reikšmingi, susiję su kažko svarbaus atradimu. Apskritai, iš jų sklinda didelė šilumas, meilė, tačiau tai išjausta žmogiškai, giliai, ne nuvalkiotai ar paviršutiniškai.

Na, pagalvok: Dievas sukuria žmogų. Ir net pagal savo atvaizdą. Apgyvendina Žemėje, o gyvenimui iš begalybės laiko atgnybia trupinėlį. Vis iki šimto ir šimto. Tai argi ne elgetos dovana? --- nuostabu :)

Patiko šis labai.