- Aš turiu obuolių,- pasigyriau. --- tokią skirybą aptikau keliose vietose. Dabar taip neberašoma, tarpas paliekamas ir prieš ir po brūkšnio :)
Tik labai daug neapdairumo klaidelių :)
Sudomino jau nuo pirmų sakinių. Patinka kalbėjimo stilius: brandus, apgalvotas, gražus. Subtili įtampa išlaikoma skaitant visą kūrinį. Tikrai buvo nemaža patikusių vietų. Nuolat kartojamas vardas „Ida“ tarsi sukuria ritmą, labai aiškiteksto ašis. O jau pabaiga — mm (:

„Obuolys prakastas ir jį reikės suvalgyti.“