Visokio "meno" dabar prikurta, bet man nepriimtina.Aš tokį "meną" vadinu labai paprastai–proletariniu arba tvoros menu. Kai negali nieko gražesnio sukurti, kuri bet ką, kas tavo pasąmonėj.O ne pas visus ta pasąmonė vienoda. Priklauso nuo išsilavinimo ir žmogaus intelekto, ir dar auklėjimo, nuo visuomenės priimtų gyvenimo normų.O seimas, man ne autoritetas. Ten juk susirenka iš visų sluoksnių, todėl ir turim tokį gyvenimą, kaip šiuolaikiniame "tvorų" mene. Kokia visuomenė- toks ir seimas
Spika. Malonu kad pasižiūrite. Dėl viso ko kopijuoju aprašymą:
„Italas Piero Manzoni prigamino 90 nedidelių (30 g.) vienodų geltonos spalvos skardinių su užrašu „Merde d’Artiste. CONTENU NET GR 30. CONSERVES AU NATUREL” ir dalijo visiems panorusiems jį įsigyti. Kas buvo jų viduje — istorija nutyli, vis dėlto, lakią vaizduotę turintys skaitytojai ko gero jau užuodžia „stebuklingosios” dėžutės turinį.
Šiuos „koncervus” išradingasis menininkas pagamino ne grožėjimuisi, o nusprendė parduoti juos. Kiekvieną. „Menininko šūdo” skardinę Piero Manzoni įkainojo tuometinėmis aukso kainomis (apie 1,12 $ už gramą).
Postmodernistinio meno rūšis, idėjų menas, jau 7 dešimtmetyje buvo pradėtas vadinti konceptualizmu amerikiečių dailininko Sol Le Witt dėka. Įsigalėjęs dailės krypties pavadinimas sėkmingai liudija jo esmę: kūrinio atlikimas yra antraeilis dalykas — pirmoje vietoje atsiduria pagrindinis sumanymas ir idėja. Nors Sol Le Witt pirmiausia reiškėsi kaip minimalistas, jis buvo ryškus konceptualiosios formos šalininkas.“
Taip einantis, be „šūdas“ verstis keblu. Ir nereikia – visi žodžiai puikūs savo vietoje. O filosofijoj šūdo nė kiek nemažiau, negu, pvz., Seime.
Nesu taip gerai nusimananti apie haiku, kad prieštaraučiau ar pritarčiau.Tik jei jau imatės reikšti savo mintis filosofiškai, tai gal be to ŠŪDO galima apsieiti? Ir taip jo aplinkui užtenka
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-03-18 10:07:39
Visokio "meno" dabar prikurta, bet man nepriimtina.Aš tokį "meną" vadinu labai paprastai–proletariniu arba tvoros menu. Kai negali nieko gražesnio sukurti, kuri bet ką, kas tavo pasąmonėj.O ne pas visus ta pasąmonė vienoda. Priklauso nuo išsilavinimo ir žmogaus intelekto, ir dar auklėjimo, nuo visuomenės priimtų gyvenimo normų.O seimas, man ne autoritetas. Ten juk susirenka iš visų sluoksnių, todėl ir turim tokį gyvenimą, kaip šiuolaikiniame "tvorų" mene. Kokia visuomenė- toks ir seimas
Vartotojas (-a): Algmar
Sukurta: 2012-03-18 00:11:55
Puikus Kaimynės haiku įkvėpė beveik ne plagiatui:
Plaukia pasroviui begėdiškai
Šūdina laikraščio skiautė
Ar ne seimo ten nuotrauka?
Kaipo skiemenų formulę laikau nesusipratimu – nebepresuosiu.
Anonimas
Sukurta: 2012-03-18 00:02:41
:)
Vartotojas (-a): Algmar
Sukurta: 2012-03-17 23:42:50
Spika. Malonu kad pasižiūrite. Dėl viso ko kopijuoju aprašymą:
„Italas Piero Manzoni prigamino 90 nedidelių (30 g.) vienodų geltonos spalvos skardinių su užrašu „Merde d’Artiste. CONTENU NET GR 30. CONSERVES AU NATUREL” ir dalijo visiems panorusiems jį įsigyti. Kas buvo jų viduje — istorija nutyli, vis dėlto, lakią vaizduotę turintys skaitytojai ko gero jau užuodžia „stebuklingosios” dėžutės turinį.
Šiuos „koncervus” išradingasis menininkas pagamino ne grožėjimuisi, o nusprendė parduoti juos. Kiekvieną. „Menininko šūdo” skardinę Piero Manzoni įkainojo tuometinėmis aukso kainomis (apie 1,12 $ už gramą).
Postmodernistinio meno rūšis, idėjų menas, jau 7 dešimtmetyje buvo pradėtas vadinti konceptualizmu amerikiečių dailininko Sol Le Witt dėka. Įsigalėjęs dailės krypties pavadinimas sėkmingai liudija jo esmę: kūrinio atlikimas yra antraeilis dalykas — pirmoje vietoje atsiduria pagrindinis sumanymas ir idėja. Nors Sol Le Witt pirmiausia reiškėsi kaip minimalistas, jis buvo ryškus konceptualiosios formos šalininkas.“
Taip einantis, be „šūdas“ verstis keblu. Ir nereikia – visi žodžiai puikūs savo vietoje. O filosofijoj šūdo nė kiek nemažiau, negu, pvz., Seime.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-03-17 23:10:44
Nesu taip gerai nusimananti apie haiku, kad prieštaraučiau ar pritarčiau.Tik jei jau imatės reikšti savo mintis filosofiškai, tai gal be to ŠŪDO galima apsieiti? Ir taip jo aplinkui užtenka