Konkursas baigėsi, tegyvuoja nugalėtojos!

Banalūs nutrinti žodžiai grįžta iš tremties.
O laisve! Mieli ištikimi išsivadavę atgimę žodžiai. Vėl nešite savo amžių krūvį.
Dabar rašau taip:

TAPYBA

Aš nutapyti mūsų džiaugsmą
Norėčiau ir palikt jį tau,
Jei graužatis mintis sujauks man.
Praversdamas save skaitau.

Antai sklaidau, randu – lyg tyčia,
Kad krimsčiausi – keistus niekus,
Ar esmę. Argi ta pati čia
Sakmė, kur mėgau... nors perpus.

Tu – rinktum šypsančių kertelių
Man džiuginti. Bet blanksta tai.
Ką saugojau abiem kaip Gralį,
Tuo tu viena ir palikai.

Jauti – peizažas nusidažo
Tava šviesa, spalvų džiaugsmu.
Šypsniu lietaus ir lašo mažo
Tapau – patsai šviesėt imu.

Tave rašysiu savo drobėj
Pavasario debesimis,
Žalia liepsna – pražydęs grožis
Tau mano žvilgsnyje sušvis.