tautiškumą skatinti reikia, bet gal reiktų kažkaip pabandyti paieškoti naujų įvaizdžių, naujų žodžių? gal reiktų pasiremti dabartimi, pakelti žvilgsnį į ateitį? nes kiek gi galima apie praeitį "šlovingą"?

Vasaris - meilės Tėvynei mėnuo, o Jūs savo kūryba ją puikiai reiškiate visus metus. Dėkui. Vienai personai dovanoju diiiiidelį krepšį, kad susirinktų savo kandžius komentarus, parašytus autoriams, drįstantiems įžengti į jos nuosavybę - vaikų skyrelį.

Spilgute, nespirgėk.
J.Marcinkevičių pasilik kaip relikviją.Ir aš ją pasilieku.Kalbėkime, gyvenkime, diskutuokime, dalinkimės gyvenimo patirtimi su tais, kurie esame čia ir dabar.

Šios eilės- nepakartojamos. Jos- Skroblo.

Priminsim neramius laikus,
Ilgai kentėtą skriaudą,
Tremtus nelaisvėn lietuvius,
Skausmu išaustą raudą.

Viskas taip tauru iki... šio stulpelio.
Taip ir norisi pakalust: o mes, tie mažieji, kurie likom tada čia?.. Ar nebuvom izoliuoti nuo tiesos?
Ir man skauda.Bet pritariu Ginteniui.

Nuoširdūs, visaapimantys ,meniniai posmai.Stipriai subrendusi mintis.

Geras, tinkantis Vasario šventei. Trykštantis meile Tėvynei.

Tikrai sušyla mūsų Tėvynė apjuosta tokiomis gražiomis eilėmis.
Lietuvai niekad nebus daug mūsų meilės... mylėkime Žemelę, kuri Maitintoja mūsų. AČIŪ.