Aš nežinau (ir neradau parašyta) iš ko nerimo dugnas, koks jausmas, kai tvinkčioja jausmai, kodėl skleidžiasi mintys, kaip suklusta (beje, dienos - suklususios) dienos, kaip sapne atrodo numirusios svajos ir taip toliau - supraskite pasaulis nesupranta šių metaforų / personifikacijų / metonimijų / epitetų ir jie nieko nereiškia, kol Jūs jiems nesuteikiant reikšmės, tokios kaip pats / pati suprantate.
Be jausmo daugiau nieko nepasakyta.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2011-12-08 21:51:57
Jausmai žmogaus gyvenime užima labai svarbią vietą.
Kas mes būtume be jausmo.
Labai daug liūdesio Jūsų jausmuose.
:))
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-12-05 22:43:31
Jaučiama nuotaika, toks minorinis...
Anonimas
Sukurta: 2011-12-05 20:50:21
Karkasas neblogas, bet daug abstraktumo.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2011-12-05 21:19:42
Viskas miršta, tik nemiršta geros mintys. Sėkmės, gerai rašote.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-12-06 01:35:45
Aš nežinau (ir neradau parašyta) iš ko nerimo dugnas, koks jausmas, kai tvinkčioja jausmai, kodėl skleidžiasi mintys, kaip suklusta (beje, dienos - suklususios) dienos, kaip sapne atrodo numirusios svajos ir taip toliau - supraskite pasaulis nesupranta šių metaforų / personifikacijų / metonimijų / epitetų ir jie nieko nereiškia, kol Jūs jiems nesuteikiant reikšmės, tokios kaip pats / pati suprantate.
Be jausmo daugiau nieko nepasakyta.