Vienatvės sniegynai vingiuojas --
Eini jais, eini ir eini… >> pradžioj lyg iš nevilties, tiksliau, iš nuovargio, nusivylimo... pabaigoj -
atsispiri išsisakius... vis tik į viltį tais pačiais žodžiais. Poetiškai, filosofiškai, stipriais vaizdiniais, iš širdies.
Prisiminimai, kurie vartant seną dienoraštį virsta tokiomis puikiomis eilėmis. Ir nesvarbu, kad truputį skauda... Todėl ir žodžiai jausmingi. Ir tas pasikartojimas tikrai labai vietoje.
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-12-16 22:22:19
Taip, kelią nueini eidamas...
Vienatvė tam dažnai padeda.
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-12-04 21:39:17
...ir nėra pabaigos?
:)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2011-12-02 13:05:24
Vienatvės sniegynai vingiuojas --
Eini jais, eini ir eini… >> pradžioj lyg iš nevilties, tiksliau, iš nuovargio, nusivylimo... pabaigoj -
atsispiri išsisakius... vis tik į viltį tais pačiais žodžiais. Poetiškai, filosofiškai, stipriais vaizdiniais, iš širdies.
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2011-12-01 22:44:24
skausme kartais irgi gimsta grožis.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-12-01 22:32:20
pritarsiu visiems :)
Anonimas
Sukurta: 2011-12-01 20:21:47
tas nesibaigiantis ėjimas )
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-12-01 20:12:58
Prisiminimai, kurie vartant seną dienoraštį virsta tokiomis puikiomis eilėmis. Ir nesvarbu, kad truputį skauda... Todėl ir žodžiai jausmingi. Ir tas pasikartojimas tikrai labai vietoje.
Vartotojas (-a): Voveriukas
Sukurta: 2011-12-01 16:44:48
Labai patiko. Tinka pakartojimas pabaigoje.
Anonimas
Sukurta: 2011-12-01 12:29:05
Gražus ir sklandus darbas.
Įsikerta pūgos į kojas
Sekundžių baltam taikiny - taiklu.