← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/58957

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Liepsnelė

Sukurta: 2011-11-24 19:23:07

Menas - sudėlioti jau senai žinomus žodžius visai nauja tvarka :)

Vartotojas (-a): Maybe

Sukurta: 2011-11-24 15:45:21

liūdesys kaip vynas - taurė prieš miegą dar niekam nepakenkė, o štai jau butelis gali ir paskandint ;)
geras eilius, nereikia liūdesiu piknaudžiaut, reikia jį prisijaukint,
dvelkia jaukumu, vadinasi - autoriui pasisekė ;)

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2011-11-24 14:38:59

Prisėsk šį vakarą šalia. –
O, liūdesy, ateik kaip draugas.
Prieš mus lygus ir tuščias laukas –
Beturčio vargana dalia.

Seniai blaškausi tam lauke. –
Iš atminties šešėlius gaudau.
Pabūki mano sielos draugas
Po spindulių šviesa blankia.

Čia pagal Eglutę... :)

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2011-11-24 13:36:33

Rudens palydovas...

Vartotojas (-a): Laukinė Obelis

Sukurta: 2011-11-24 01:00:21

Vienišas liūdesys - taikliau ir nepasakysi...

Anonimas

Sukurta: 2011-11-24 00:50:27

gražus eilėraštis... tik liūdnas... gal tokia naktis

Vartotojas (-a): Ažeras

Sukurta: 2011-11-24 00:47:44

Oi, koks tu teisus. Aš irgi dar su savo liūdesiu prie kompo.

Vartotojas (-a): nenumeruojant

Sukurta: 2011-11-24 18:29:39

Kai skaitau eiliuotus kūrinius ir pagalvoju, kad tai nesavotiška ir nuobodu, pamanau: o gal kitaip ir negalima jau parašyti? Gal tokia grafinė forma jau nebesuteikia galimybių būti savotišku ir įdomiu, nes per šimtus metų ji taip išvarijuota, kad nieko įdomaus ir nebegalima išspausti?... Bet vos tik ėmiau skaityti šitą eilėraštį, supratau, kad taip nė velnio nėra. Talentui nėra ribų.

Vartotojas (-a): Juozapava

Sukurta: 2011-11-24 19:12:05

Delčios prispaustas beržas labiausiai sužavėjo...

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2011-11-24 19:13:45

Delčia - ji, o beržas - jis :) Juokauju...