← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/58777

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2011-11-16 23:08:03

...už mane viską pasakė Žiogas.
Skaitytojas pasilieka lūkestyje...

Anonimas

Sukurta: 2011-11-16 17:05:35

Tai teikia jėgą, ryžtą, aistrą, viltį — šiuos žodžius ir apskritai viską, neįtikėtinai taikliai pakomentavo Žiogas, o minėti žodžiai skamba lyg iš skautų dainelės.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2011-11-16 00:16:45

Na, gal aš neteisus, bet žodžiais kitais čia kaip ir nelabai ką parašysi... Galima, bet esmė kis. Mano galva, tai yra visai kitokio tipo eilės, nei kai kas galvoja. Bet gal aš klystu...

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2011-11-15 17:17:17

...tikra tiesa...to skausmo užtektinai...

Vartotojas (-a): Laukinė Obelis

Sukurta: 2011-11-15 22:43:40

Daug artimų minčių, bet jos, kaip ir Žiogas sako, supakuotos į nevisai patrauklų rūbą, norėtųsi, kad deklaracijos būtų pakeistos išgyvenimais, pajautimais.

Vartotojas (-a): Manęs čia nėra

Sukurta: 2011-11-15 21:06:53

o man patinka :)

Vartotojas (-a): Žiogas

Sukurta: 2011-11-15 18:41:44

Daug įdomiau būtų ne skaityti žodžius "jėgą, ryžtą, aistrą, viltį", o gauti galimybė pažvelgti į juos taip, kaip žvelgia lyrinis subjektas.
Eilėraštis - erdvė minčiai, mintis - erdvė žodžiui. Leiskite žodžiui pasirodyti, koks jis yra, gali būti netikėtas/pažįstamas/mielas/naujas. Dabar viskas - tik nudėvėtos formos.