Gediminui:
- Tam tikra prasme sutikčiau su Jūsų nuomone, tačiau, turėkit omeny, kad ir koks nevykęs kūrinys bebūtų (nematau, kad manasis jau toks apgailėtinas), pabrėžiant, jog jis toks yra, būtinai reikia pasakyti, kodėl. Kritika - ne kritika, jeigu yra tezė, bet nėra argumento.

Herberai:
- Galbūt galima. Bet yra vienas bet. Nepamenu, kad šitą savo rašinėlį kada nors būčiau pavadinęs šedevru. Tad tai, jog Jūs parašėte, kad galima tokį „šedevrą“ tęsti ir tęsti, įdėdama jį į kabutes, tiesiog tyčiojatės iš mano kūrinio. Dėl to, kad mano kūrinį galima tęsti ir tęsti, dar nereiškia, kad galite iš jo tyčiotis. Tad Jūsų komentaras tiesiog irracionalus.

Laukinei Obelei:
- Šitas rašinys yra filosofiškas. O filosofijai būdinga iš to, kas, rodos, visiškai elementaru, iškelti tiek klausimų, jog net paprasčiausi dalykai taps neįtikėtina įdomūs ir nepaaiškinami. Arba paaiškinami šimtais teorijų, nors tai būtų paprasčiausias dalykas. Beje, nuskambės kvailai, bet rašiau ne skaitytojui, rašiau sau.

Galiausiai galėčiau pridurti, kad kai nebesupranti, ar Tu galvoji, ar pats esi išgalvojamas, tai prirašai dar ne tokių dalykų...

Yra sakoma, kad protingos asmenybės turi daug klausimų ir mažai atsakymų. Ir vis dėlto, manau, kad rašydamas skaitytojui autorius turėtų pateikti daugiau atsakymų (bent jau netiesioginių) nei tiesioginių klausimų.

paistalai.

galima tęsti ir tęsti tokį ,,šedevrą,,...
Pritariu Gediminui