Siužeto tai nėra. Neaišku, ar personažas yra filosofuojantis, ar medituojantis. Jis daug ir nereikšmingai, beveik tą patį pakartodamas, kalba. Jo pamąstymai ir pastebėjimai nesusiję su teksto pabaiga, o ir pabaigos pasakojimas nenuoseklus, supainiotas, neaišku, kas taip sužavėjo, kodėl ir t. t. Pradžia ir pabaiga visai neturi tarpusavio ryšio. Yra stiliaus, rašybos klaidų.
Patiko: nuotaikos kūrimas, lyriškas pasakojimo būdas, pagrindinė siužetinė linija (jeigu taip galima pavadinti šį trumputį pasivaikščiojimą) ir tai, kad iš vos kelių detalių sugebėta nupiešti skaitytoją paliečiantį vaizdą.
Beskaitydama konkurso noveles atkreipiau dėmesį į tai, kas, mano manymu, dažniausiai sugadina tekstą - tai dialogai ir pati pradžia. Šiame kūrinėlyje su abiem šiais elementais susitvarkyta gerai. Pirmieji sakiniai puikiai įveda į tekstą, pirmoji pastraipa nuostabi. O ta atkarpa su dialogais vykusiai užbaigia pasakojimą.
Tačiau viduriukas, tai, kas pateikta tarp pastarųjų dalių, man pasirodė suvelta. Norėtųsi labiau iškristalizuoti tai, ką norima pasakyti. Dabar gi pasivaikščiojimas aplipintas tokiais gana nereikšmingais įvykiais: vaikai, gaudantys žuvytes, kairioji parko pusė, išdžiūvusi pieva, vabaliukai. Kaip skaitytoja vis gaudžiau: ar jau čia esmė, ar tai ir yra svarbiausia? Bet neradau jokio paaiškinimo ir motyvacijos. Tai išblaško. Norėtųsi kažko stipresnio, ryškesnio, užgniaužiančio. Galbūt netgi pateikti kažką visai kita, kažkokius prisiminimus - juk kalbama apie gyvenimą ir gyvenimo rudenį. Na, čia jau autoriui reikia galvoti.
Mane irgi įtraukė stebėjimas tų šokančių rutulių...spindėjimas smilgų ir saulės...irgi pasinėriau į savų prisiminimų apmąstymus ...šiltas, įtaigus, ateinančiu rudeniu dvelkiantis :)
Perskaičiau vienu įkvėpimu, prisiminiau paveikslą "Dama su šuneliu" ir iškart padvelkė to lakotarpio impresionizmo laikotarpis, tos spalvos ir gyvenimo stilius, vertybės. Įsivaizduoju jus sėdintį parke ant suoliuoko su skrybėle, pensje ir lazdele, skaitantį to meto pop skaitalą...praeina dama su puošnia skribelaite...:) Gražiai ir nuosekliai parašyta, patiko :)
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Varna mėlynagė
Sukurta: 2012-02-26 14:06:26
Labai artima. Šiltas kūrinys. Skaičiau ir įsigyvenau.
Vartotojas (-a): Rykštė
Sukurta: 2011-11-11 15:20:32
Labai gražus lėtas kalbėjimas.
Anonimas
Sukurta: 2011-11-04 21:03:35
Gražu, vientisa. Ypač pabaiga - trapi ir iškalbinga. Su malonumu skaičiau:)
Vartotojas (-a): kristyan
Sukurta: 2011-11-04 19:24:46
Siužeto tai nėra. Neaišku, ar personažas yra filosofuojantis, ar medituojantis. Jis daug ir nereikšmingai, beveik tą patį pakartodamas, kalba. Jo pamąstymai ir pastebėjimai nesusiję su teksto pabaiga, o ir pabaigos pasakojimas nenuoseklus, supainiotas, neaišku, kas taip sužavėjo, kodėl ir t. t. Pradžia ir pabaiga visai neturi tarpusavio ryšio. Yra stiliaus, rašybos klaidų.
Vartotojas (-a): Laukinė Obelis
Sukurta: 2011-11-03 22:33:26
Patiko: nuotaikos kūrimas, lyriškas pasakojimo būdas, pagrindinė siužetinė linija (jeigu taip galima pavadinti šį trumputį pasivaikščiojimą) ir tai, kad iš vos kelių detalių sugebėta nupiešti skaitytoją paliečiantį vaizdą.
Beskaitydama konkurso noveles atkreipiau dėmesį į tai, kas, mano manymu, dažniausiai sugadina tekstą - tai dialogai ir pati pradžia. Šiame kūrinėlyje su abiem šiais elementais susitvarkyta gerai. Pirmieji sakiniai puikiai įveda į tekstą, pirmoji pastraipa nuostabi. O ta atkarpa su dialogais vykusiai užbaigia pasakojimą.
Tačiau viduriukas, tai, kas pateikta tarp pastarųjų dalių, man pasirodė suvelta. Norėtųsi labiau iškristalizuoti tai, ką norima pasakyti. Dabar gi pasivaikščiojimas aplipintas tokiais gana nereikšmingais įvykiais: vaikai, gaudantys žuvytes, kairioji parko pusė, išdžiūvusi pieva, vabaliukai. Kaip skaitytoja vis gaudžiau: ar jau čia esmė, ar tai ir yra svarbiausia? Bet neradau jokio paaiškinimo ir motyvacijos. Tai išblaško. Norėtųsi kažko stipresnio, ryškesnio, užgniaužiančio. Galbūt netgi pateikti kažką visai kita, kažkokius prisiminimus - juk kalbama apie gyvenimą ir gyvenimo rudenį. Na, čia jau autoriui reikia galvoti.
Vartotojas (-a): Lapkritis
Sukurta: 2011-11-02 20:58:10
Dėkoju už įvertinimą, kurį jau turiu iš jūsų pasisakymų ir man tai labai daug.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-11-02 19:50:13
Mane irgi įtraukė stebėjimas tų šokančių rutulių...spindėjimas smilgų ir saulės...irgi pasinėriau į savų prisiminimų apmąstymus ...šiltas, įtaigus, ateinančiu rudeniu dvelkiantis :)
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2011-11-02 19:24:29
Perskaičiau vienu įkvėpimu, prisiminiau paveikslą "Dama su šuneliu" ir iškart padvelkė to lakotarpio impresionizmo laikotarpis, tos spalvos ir gyvenimo stilius, vertybės. Įsivaizduoju jus sėdintį parke ant suoliuoko su skrybėle, pensje ir lazdele, skaitantį to meto pop skaitalą...praeina dama su puošnia skribelaite...:) Gražiai ir nuosekliai parašyta, patiko :)
Vartotojas (-a): Si Liu Za
Sukurta: 2011-11-22 15:19:28
Valio, jūs tikras gamtos vaikas! :)