← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/58446

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Lapkritis

Sukurta: 2011-11-05 17:40:05

"Lapai... Juos šlavė, grėbė ir vežė. Kažkur, kur niekas negrįžta." - kaip tik ši vieta mane labiausiai ir užkabino. Manau, kad ši trumputė pastraipa yra raktas į viso kūrinio mintį ir istoriją.

Vartotojas (-a): kristyan

Sukurta: 2011-11-04 20:01:56

"Juos šlavė, grėbė ir vežė. Kažkur, kur niekas negrįžta." - perdėtas tragizmas. Nėra tinkamos gamtos ir žmogaus paralelės. Ar atėjo tas pats, kuris išvyko į užsienį, ar jaunystės meilė? Nerišlus pasakojimas, neįtikina liguistas prisirišimas prie prisiminimų. Koks yra veiksmo laikas? Ruduo? Metai? Yra visokių klaidų.

Vartotojas (-a): Laukinė Obelis

Sukurta: 2011-11-01 14:21:39

Gaila, kad autorė tikisi daugtaškiais išreikšti tai, ko žodžiais nesugeba.

Vartotojas (-a): skroblas

Sukurta: 2011-10-30 22:18:21

Galėtų gautis visai nebloga novelė.

Vartotojas (-a): Rykštė

Sukurta: 2011-11-06 18:26:21

Daugtaškių daugiau nei reikia.
Gausu klaidų: skyrybos, gramatikos, rašybos.
Apskritai man šis tekstas priminė daugybę meilės istorijų, kurių apstu tinklaraščiuose (bog'uose).
Galiu tik pakartoti nebeieškau žodžius: labai silpnas darbas.